Sunkėjanti ekonominė padėtis bei artėjantys Seimo rinkimai verčia vyriausybę persigalvoti dėl valstybės biudžeto.
Pasikeitusios ekonominės sąlygos ir nenoras prieš rinkimus kelti mokesčius verčia vyriausybę greitai ieškoti taupymo šaltinių. Susidariusi ekstremali padėtis pažėrė staigmenų – dar prieš mėnesį ministrai buvo nusiteikę prieš biudžeto kūrėjų prašymą susimažinti išlaidas 5 proc., o dabar sutinka tai daryti net 4 proc.
Sumažinus 4 proc, tik kitų metų biudžeto asignavimus, buhalteriškai skaičiuojant susitaupytų per 1 mlrd. Lt. Bet vyriausybė nori karpyti visą viešųjų finansų sektorių. Premjero Andriaus Kubiliaus skaičiavimais, 4 proc. valstybės išlaidų sutaupys apie 600 mln. Lt., dar 250 mln. Lt bus gauta per pus sumažinus atkuriamų pensijų dydį. 150 mln. sieks gauti iš „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetų išlaidų, rašo „Verslo žinios“.
Dažniausiai būtinybė peržiūrėti biudžeto projektą atsiranda po rinkimų. Pasikeitusios politinės jėgos nori perrašyti biudžetą pagal savo politinę ir ekonominę kompetenciją. Tačiau šįkart biudžetą koreguoja originalūs jo sudarytojai.
„Viena vertus, numatyti daugelio dalykų neįmanoma, tačiau ne vienas ekonomistas minėjo, kad 2012 m. biudžetas yra per daug optimistiškas ir gerai būtų buvę valdantiesiems apsitarti su koalicijos partneriais, koks gi galėtų būti variantas „B“, – aiškina „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Finansų ministerija (FM) pateikė pirmą projektą rugsėjo mėnesį. Tačiau tuomet Valstybės kontrolė perspėjo, kad biudžeto skaičiai per daug optimistiški. Šis projektas Seime buvo išnagrinėtas ir grąžintas Vyriausybei tobulinti. Gavusi projektą atgal FM pablogino makroekonomikos prognozes. Per mėnesį BVP augimo prognozės buvo sumažintos nuo 4,7 iki 2,5 proc., nuo 5,5 iki 3,0 proc. – darbo užmokesčio augimo kilimo, o nedarbo prognozes padidintos nuo 11,9 iki 14 proc.
Dėl to susitraukė galimybės gauti tiek pat pajamų, kiek buvo planuota, iš PVM ir gyventojų pajamų mokesčio, o perpus sumažinta BVP augimo prognozė kirto per visų pajamų planus.
„Snoro“ nacionalizavimas taip pat pridėjo rūpesčių – tik apdraustiems indėliams kompensuoti valstybei teks skolintis 3,3 mlrd. Lt daugiau, nei planuota sudarant pirmąjį biudžetą.
Neradus iš kur sutaupyti milijardo litų, didėtų valstybės deficitas. Jei šis viršytų 3 proc. BVP, tada skolintis Lietuvai tektų, kaip sakė A. Kubilius, „nepakeliamai brangiai“.
PVM – lengva, bet skaudi išeitis
Teigdama, kad artimiausiu laiku PVM didinimą reikėtų pamiršti, V. Klyvienė vis dėlto pripažįsta, jog šis mokestis, palyginti su kitais, mažiausiai iškraipo ūkio subjektų elgseną, lengvai administruojamas, todėl gali būti stabilių pajamų šaltinis. Tačiau jis turi ir minusų.
„Didžiausią neigiamą poveikį, pakėlus šį mokestį, pajus mažas pajamas gaunantys žmonės. Įvertinus blogėjančią makroekonominę padėtį, tai gali tik padidinti socialinių išmokų poreikį. Tuomet bendras teigiamas poveikis valstybės finansams sumažės. Be to, PVM kėlimas didina infliaciją, o brangstančios prekės mažina vartojimą – šio mokesčio bazę“, – pasakoja V. Klyvienė.
„Kai įmonei trūksta pinigų, padidinęs produkcijos kainas ne visada jų gauni. Dažniausiai brangesnės produkcijos neparduosi tiek, kiek parduodavai mažesnėmis kainomis“, – atkreipia dėmesį Dalius Trumpa, AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas.
D. Trumpa iš praktikos pastebi, kad brangiau – ne visada naudingiau. Taip pat jis pabrėžia nemanąs, kad toks principas veikia valstybės mastu. „Jeigu valstybės nuspręs taupyti, o ne didinti PVM – sveikinčiau tokį jos veiksmą“, – sako D. Trumpa.
Sigito Gailiūno, AB „Lietkabelis“ generalinio direktoriaus nuomone, padidinus mokesčius ne visada gaunamas norimas rezultatas.
„Lėšų trūkumą jaučianti įmonė pirmiausia ieško rezervų viduje – mažina sąnaudas. Mes to išmokome per krizę, kai pinigų trūko, pagalbos iš niekur negalėjome tikėtis, o dirbti reikėjo. Šiuo požiūriu valstybė taip pat pirmiausia turi ieškoti rezervų viduje ir taupyti“, – patirtimi dalijasi S. Gailiūnas.
Taupymo variantų dar yra
Pasak direktoriaus, valstybė gali karpyti išlaidas visose srityse, taip pat – mažinti valdymo aparatą taip, kaip įmonės mažino darbuotojų skaičių, kad išliktų verslas.
„Reikia persvarstyti ir peržiūrėti daugumą investicinių projektų, nes nebūtinų ir neskubių tikrai yra. Sutvarkyti valstybės turtą, išspręsti nuomos klausimus, sustabdyti nebūtinų visuomeninių objektų statybas“, – aiškina S. Gailiūnas.
V. Klyvienė irgi siūlo kol kas karpyti investicines išlaidas, nes kai kurių infrastruktūros projektų efektyvumas jai kelia nemažai klaustukų. Be to, pasak jos, būtų galima privatizuoti dalį valstybės turto, iškėlus sąlygą investuotojams dividendus (ir atitinkamai mokesčius) sumokėti avansu. Tokią praktiką naudojo Estija.
„Kai klausaisi politikų pasiūlymų, ką dabar daryti, supranti, kad daugeliui rūpi rinkimai, o ne visos ekonomikos interesai. Vieni jų ragina tiesiog spjauti į įsipareigojimą, sumažinti deficitą (kodėl visa Europa tą daro, o mes negalime?), pamiršę, kad finansų rinkos į tai sureaguos „tik“ didesnėmis palūkanomis“, – sako analitikė.
Anot V. Klyvienės, siūlymas sujungti ministerijas taip pat nėra taupymo įrankis. „Ministerijų sujungimas gali turėti teigiamą įtaką tik tuomet, jei bus susijęs su dalies valstybės finansuojamų funkcijų atsisakymu. Tačiau apie tai vengiama kalbėti“, – pabrėžia V. Klyvienė.
Apie galutinį sprendimą, iš ko bus sutaupytas milijardas, Vyriausybė ketina pranešti šiandien arba rytoj. O paskutinį žodį dėl biudžeto tars Seimas.
