V.Putinas registruojasi rinkimų apylinkėje prieš atiduodamas savo balsą Dūmos rinkimuose.
Rusijos parlamento rinkimus laimėjo valdančioji partija „Vieningoji Rusija“, tačiau ji nesugebėjo surinkti 50 proc. balsų. Pirmadienio rytą suskaičiavus 96 proc. apylinkių rezultatus skelbiama, kad partija gavo 49,54 proc. balsų.
Rusijos centrinė rinkimų komisija skelbia, kad Komunistų partija laimėjo 19,16 proc., „Sąžininga Rusija“ – 13,22 proc., Rusijos liberaldemokratų partija – 11,66 proc. Likusios trys rinkimuose dalyvavusios partijos į parlamentą vėl nepateko, nes neperžengė 7 proc. slenksčio. Tačiau „Jabloko“ surinko 3,3 proc. balsų ir dėl to turėtų gauti valstybės finansavimą bei nemokėti už jai per rinkimus skirtą televizijos eterio laiką.
Rinkimuose dalyvavo 60,4 proc. balso teisę turinčių Rusijos piliečių – 3 proc. mažiau nei per praėjusius rinkimus.
2007 metų rinkimuose partija „Vieningoji Rusija“ surinko 64,30 proc. balsų ir užėmė 315 iš 450 vietų Rusijos parlamente.
Prarado konstitucinę daugumą
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas telefonu pasveikino trijų į parlamentą patekusių partijų lyderius. Jo teigimu, rinkimų rezultatai pareikalaus Dūmoje sudaryti „sudėtingesnę“ konfigūraciją“ ir tartis dėl koalicijos bloko. Tai yra pagrindinis pokytis nuo ankstesnės kadencijos, kurioje „Vieningoji Rusija“ turėjo dviejų trečdalių daugumą, vadinamą konstitucine, nes jos pakanka be kliūčių keisti pagrindinį šalies įstatymą.
Nors valdančiajai partijai beveik pavyko išlaikyti daugumą, „Vieningosios Rusijos“ oponentai teigia, kad partija yra sunerimusi dėl savo ateities ir rezultatus siekė pagerinti nešvariais metodais.
Prieš rinkimus ir rinkimų savaitgalį spaudimą patyrė ir valdžiai kritiška žiniasklaida, ir nevyriausybinės organizacijos, ir opozicija. Buvo užblokuoti nepriklausomo dienraščio „Komersant“ ir radijo stoties „Echo Moskvy“ tinklalapiai, rinkimus stebinčios ir pažeidimus fiksuojančios organizacijos „Golos“ tinklalapis golos.org, populiariausia šalyje tinklaraščių platforma „LiveJournal“ ir daugiau tinklalapių.
Maskvoje budėjo su demonstrantais tvarkytis siųsti specialieji policijos būriai. Pranešama, kad vien sostinėje sekmadienį sulaikyta 100 protestavusių žmonių, o daugiau nepasitenkinimo akcijų numatoma pirmadienį.
Rinkimų stebėtojai pranešė apie daugybę galimų rezultatų klastojimo atvejų organizuojant masinius balsavimus, papirkinėjant balsavusius paštu ar kitais būdais. „Golos“ teigia gavę 5,3 tūkst. pranešimų apie klastojimą.
Opozicionierius, buvęs Rusijos vicepremjeras, Borisas Nemcovas teigia, kad Rusijos valdantieji jaučia prarandantys populiarumą, todėl imasi „vogti“ balsus iš piliečių. „Šiandien mes buvome purviniausių ir labiausiai nesąžiningų rinkimų per pastaruosius 20 metų liudininkai. <…> Valdžia praranda populiarumą, taigi naudoja nešvariausius vagystės metodus“, – teigė B. Nemcovas, kurį cituoja guardian.co.uk.
Mažiau kalbų
Prezidentas D. Medvedevas penktadienį paskelbė kreipimąsi, kuriame pabrėžė, kad Rusijos gerovė priklauso nuo dabartinio Dūmos vientisumo išsaugojimo: „Ar tai bus deputatų korpusas, kurį drasko nesutaikomi prieštaravimai, kuris nesugeba nieko spręsti (tai, deja, jau buvo mūsų istorijoje), ar tai bus veiksni įstatymų leidžiamoji institucija, kur daugumą sudaro atsakingi politikai“, – tautiečiams pasirinkimą įvardijo prezidentas.
Dūmai Rusijos politikoje šiuo metu nesuteikiama didelė reikšmė. Ji vadinama klusnia iš Kremliaus nuleidžiamų įstatymų priėmėja. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, kai parlamento dauguma yra lojali „Vieningosios Rusijos“ grietinėlei.
Rinkimai į žemuosius parlamento rūmus laikomi premjero Vladimiro Putino populiarumo išbandymu prieš kovą vyksiančius prezidento rinkimus. Partijos pozicijos smuko tuo metu, kai V. Putinas rugsėjo mėnesį paskelbė, kad planuoja grįžti į Kremlių. Tai gali būti ženklas, kad vis daugiau rusų nusivilia 11 jau metų trunkančiu V. Putino valdymu.
Jis prezidento postą vienai kadencijai jis buvo užleidęs D. Medvedevui, tačiau tik tam, kad pasibaigus pastarojo 4 metų kadencijai vėl galėtų dalyvauti rinkimuose. O nuo kitų metų, vadovaujantis konstitucijos pataisomis, prezidento kadencija truks 6 metus, taigi nugalėtojas teoriškai šį postą galės užimti iki 2024-ųjų.
