Biržų rajone gyventojų skaičius sumažėjo 20,4 proc.
Per dešimtmetį gyventojų skaičius sumažėjo visose Lietuvos apskrityse. Daugiausia žmonių neteko Utenos (19 proc.), Tauragės (18 proc.), Šiaulių (17 proc.) ir Alytaus (16 proc.) apskritys. Naujakurių sulaukė tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonai. Vos 3 išaugo Neringos gyventojų skaičius. Visur kitur jis mažėjo.
Penkios šalies savivaldybės neteko daugiau nei penktadalio gyventojų. Dar penkiose netektų gyventojų dalis svyruoja tarp 19 ir 20 proc.
21,3 procentus gyventojų praradusio Kelmės rajono savivaldybės meras Kostas Arvasevičius pirmiausia suabejojo Statistikos departamento pateiktais gyventojų surašymo duomenimis. Jis tikina, kad Kelmės rajone gyvena ne 32 tūkstančiai gyventojų, kaip skelbia departamentas, o maždaug 35 tūkstančiai.
„Gyventojų mažėjimo priežastys mūsų rajone tokios pat, kaip ir visoje Lietuvoje. Pirmiausia – mažėja gimstamumas. Tai matyti ir pagal vis siaurėjantį mokyklų tinklą. Rajone nėra didelių įmonių. Didžiausios – Kelmės pieninė ir „Agrotech“. Nerasdami darbo žmonės emigruoja į užsienį ir į didžiuosius Lietuvos miestus“, – sakė K. Arvasevičius.
Nedarbo lygis Kelmės rajone lapkričio mėnesį buvo 13,7 proc.
Biržų rajonas per 10 metų prarado daugiau kaip 7000 gyventojų, arba 20,4 proc. Rajono administracijos direktorius Vytautas Džėja tikina, kad dažniausiai žmonės rajoną palieka ieškodami darbo.
„Prieš dešimtmetį bankrutavo Biržų akcinė pieno bendrovė, kurioje dirbo apie 800 žmonių. Bendrovė „Biržų siūlas“ dar veikia, bet darbuotojų skaičių sumažino iki 300. Netoli Biržų veikianti naftos perpumpavimo stotis darbuotojų skaičių nuo 300 sumažino iki maždaug 50, uždarytos kelios medienos perdirbimo įmonės. Naujų įmonių niekas nekuria“, – sakė V. Džėja.
Tačiau yra ir tokių savivaldybių, kuriose gyventojų skaičius per dešimtmetį padidėjo. Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų padaugėjo 7 procentais, Vilniaus rajono savivaldybėje – 6, Kauno rajono savivaldybėje – 3 procentais.
Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė spaudai Daiva Beliokaitė tikino, kad gyventojų skaičius rajone išaugo 7,4 proc. todėl, kad Klaipėdos pašonėse žmonės statėsi namus, kilo nauji gyvenamieji kvartalai. Būstus pajūryje statėsi ir kitų miestų gyventojai.
„Butų ir namų kainos rajone mažesnės, todėl žmonės juos pirko. O norėdami, kad naujuose kvartaluose būtų vystoma infrastruktūra, jie turėjo deklaruoti gyvenamąją vietą. Taip antram gyvenimui buvo prikelti mirę kaimai, taip atgimė Sendvario, Kretingalės seniūnijos. Gargžduose buvo pastatyta naujų daugiabučių“, – sakė D. Beliokaitė.
Dėl panašių priežasčių augo ir Vilniaus bei Kauno rajonų gyventojų skaičius.
