Euro zonos lyderiai N. Sarkozy ir A. Merkel nusprendė imtis griežtų veiksmų – ES sutarties pakeitimais vykdyti griežtą fiskalinę politiką.
Prancūzija su Vokietija ragina keisti Europos Sąjungos (ES) sutartį ir labiau koordinuoti bei griežtinti fiskalinę ES narių politiką. Jei bus nuspręsta šiuo ginklu kovoti prieš skolų krizę, kova bus ilga ir sekinanti.
Į kitą savaitę vyksiantį Europos lyderių susitikimą Vokietijos kanclerė Angela Merkel vyksta su „tikslu pakeisti ES sutartį“. Vokietijos vadovė sutarties pakeitimais nori įgyvendinti glaudesnę bei griežtesnę fiskalinę politiką.
„Taisyklės turi būti gerbiamos. Pagarba joms turi būti prižiūrima. Jų pažeidimas turi turėti pasekmes“, – A. Merkel cituoja eubussiness.com.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy palaiko Vokietiją dėl glaudesnės fiskalinės politikos: „Prancūzija ir Vokietija kaunasi dėl naujos sutarties. Daugiau disciplinos, daugiau solidarumo, daugiau atsakomybės… Tikros ekonominės vyriausybės“.
Laukia ilgas maratonas
Gruodžio 9 dieną sutarties pakeitimus pristatysiantis ES prezidentas Hermanas von Rompuy abejoja, ar keisti ES sutartį yra tinkama priemonė susidoroti su krize.
„Tai gali užimti daug laiko, – kalbėjo prezidentas vakar. – Mes ieškome ko nors, ką būtų galima įgyvendinti žymiai greičiau.“
Tačiau A. Merkel šiandien pažymėjo, kad pašalinti skolų krizės padarinius užtruks ilgai. „Valstybių skolų krizės sprendimas yra procesas, o šis procesas užtruks daug metų“, – sakė kanclerė ir palygino krizės sprendimą su maratono bėgimu.
Naujiems pakeitimams priešinasi Jungtinė Karalystė (JK). Šiandien N. Sarkozy bandys įtikinti JK premjerą Davidą Cameroną pritarti glaudesnei fiskalinei sąjungai. Tačiau britai spaudžia savo premjerą kaip tik atlaisvinti ryšius su ES.
Gali būti, kad atsisakiusi pritarti ES sutarties pakeitimams JK liks nuošalyje. Mat A. Merkel pareiškė, kad jeigu kitos ES narės nesutiks keisti sutarties, tai euro zona viena pati imsis keisti fiskalinę politiką.
Pirma reikia susitarti
A. Merkel nuomonė dėl Europos centrinio banko (ECB) nesikeičia. Ji teigia, kad reikia išsaugoti jo nepriklausomybę bei prieštarauja siūlymui palengvinti skolinimąsi probleminėms šalims iškleidus euro zonos obligacijas. Tuo tarpu N. Sarkozy yra už tokių obligacijų leidimą.
ECB prezidentas Mario Draghi vakar pranešė, jog atsiradus glaudesnei fiskalinei sąjungai bankas galėtų labiau pasitarnauti kovoje su krize.
„Įvykių seka yra svarbi, – kalbėjo M. Draghi Europos Parlamente. – Pirmiausia ir svarbiausia yra pasiekti teisingą bendrą fiskalinį sutarimą.“
Tačiau investicijų valdymo įmonės „Goldman Sachs Asset Management“ pirmininkas Jimas O’Neillas „Bloomberg“ agentūrai sakė, kad Vokietijos politikai žaidžia „viščiuko žaidimą“, o Europos gelbėjimo fondas, kurį šią savaitę nuspręsta dar padidinti, atrodo kaip „vakarykštė istorija“.
„Kiek arti krašto norima prieiti? – klausia J. O’Neillas. – Vokietija ir ECB turi nuspręsti, ar nori, kad Europos piniginė sąjunga išliktų ar ne, nes ji kol kas žengia pastarojo varianto link.“
