Derybose dalyvavo ir ambasadorius G. Čekuolis bei Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis.
Gruodžio 1 d. Vilniuje baigėsi dvi dienas trukusios derybos dėl įšaldyto Padnestrės konflikto. Derybos formatu „5+2“ nevyko bemaž šešerius metus ir atnaujintos Lietuvai pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Tai galima laikyti vienu iš Lietuvos pirmininkavimo ESBO sėkmės pavyzdžių.
Vis dėlto kol kas diplomatai kalba tik apie paties derybų proceso atnaujinimą, o ne kokius nors konkretesnius rezultatus. Anot Lietuvos ir JAV diplomatų, dalyvavusių derybose, vien tai, kad konfliktuojančios pusės sutiko sėsti prie derybų stalo, yra svarbus laimėjimas.
Ilgą laiką nevyko jokių poslinkių sprendžiant separatistinės Padnestrės problemą. Derybų „5+2“ formate (oficialiai vadinamų „Nuolatine politinių klausimų konferencija Padnestrės konflikto sprendimo derybų proceso kontekste“) dalyvavo Moldovos, Padnestrės, ESBO, Rusijos, Ukrainos, JAV ir Europos Sąjungos atstovai. Susitikimui pirmininkavo ESBO pirmininko specialusis atstovas užsitęsusių konfliktų klausimams ambasadorius Giedrius Čekuolis.
„Konstruktyvioje atmosferoje vykęs derybų principų ir procedūrų aptarimas yra gera pradžia tolesniam sėkmingam Padnestrės konflikto sprendimui. Teigiamo pagreičio išlaikymas ir reguliarūs oficialūs susitikimai yra itin svarbu siekiant visų mūsų bendro tikslo – visapusiško konflikto išsprendimo“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audroniu Ažubalis. Jis priminė, kad sėkmingas užsitęsusių konfliktų sprendimas yra 2011 m. ESBO pirmininkaujančios Lietuvos prioritetas. Derybų dalyviai susitarė, kad kitas oficialus „5+2“ susitikimas įvyks 2012 m. vasario mėnesį Airijoje, kuri kitais metais pirmininkaus ESBO.
Susitarimas atnaujinti oficialias derybas dėl Padnestrės konflikto sureguliavimo „5+2“ formatu buvo pasiektas Maskvoje 2011 m. rugsėjo 22 dieną. Manoma, kad pastaruoju metu būtent Rusijos pasikeitusi pozicija dėl Padnestrės vadovų išjudino užšaldytas derybas.
Rusijos prezidento administracijos vadovas Sergejus Naryškinas rudenį aiškiai pareiškė, kad dabartinė Padnestrės administracija, vadovaujama Igorio Smirnovo, netenkina Rusijos ir turėtų trauktis. „Deja, pastaraisiais metais jis aplink savęs sukūrė personalinės valdžios atmosferą, o tai paskatino gilią socialinę ir ekonominę krizę“, – teigė S. Naryškinas, kaip nurodoma Rusijos naujienų portale RT.com. – Egzistuoja didžiulė praraja tarp I. Smirnovo aplinkos ir kitų gyventojų ekonominės gerovės.“
Gruodžio 11 d. Padnestrėje vyks tarptautinės bendruomenės nepripažįstami prezidento rinkimai, kuriuose vėl dalyvaus jau daugiau kaip dvidešimt metų sritį valdantis I. Smirnovas. Rusija buvo nedviprasmiškai užsiminusi, jog šį kartą gali nepalaikyti ilgamečio Padnestrės vadovo.
Kita vertus, šie pasikeitimai Rusijos pozicijoje dar nereiškia, kad Maskva pagaliau panoro ryžtingai išspręsti Padnestrės klausimą ir atstatyti Moldovos teritorinį vientisumą. Padnestrė du dešimtmečius buvo didžiausia Europos kontrabandos ir nelegalios ekonominės veiklos „juodoji skylė“, kuri nešdavo didžiulius pelnus ne tik srities vadovams, bet ir Ukrainos bei Rusijos verslininkams, politikams ir kariškiams. Todėl egzistuoja nemažai įtakingų grupuočių, kurios visiškai nenori, kad keistųsi Padnestrės statusas.
Kita vertus, gali būti, kad pati Rusija neturi bendros pozicijos, ką derėtų daryti su Padnestre – skirtingos konkuruojančios grupuotės gali savais kanalais daryti įtaką politikams ir būtent dėl to Rusijos oficiali pozicija kartais atrodo dviprasmiška. Vis dėlto I. Smirnovas nėra taip lengvai pažeidžiamas iš išorės – per du dešimtmečius jis sukūrė vos ne asmeninę monarchiją Padnestrėje, todėl gali išsaugoti savo pozicijas net ir tariamai praradus Rusijos globą.
Padnestrė atsiskyrė nuo Moldovos 1990 m., kuomet srities Liaudies atstovų kongresas rugsėjo 2 d. paskelbė Padnestrės Moldovos Sovietų Socialistinė Respublika. Šiuo aktu siekta atsiriboti nuo nacionalistinę programą vis labiau įgyvendinančios likusios Moldovos dalies. Tačiau Padnestrės respublikos nepripažino net tuometinė oficiali Sovietų Sąjungos valdžia. Vis dėlto subyrėjus Sovietų Sąjungai 1991 m. Padnestrės respublika sugebėjo išsaugoti savarankiškumą nuo Moldovos. 1992 m. tarp Moldovos pajėgų ir Padnestrės įvyko ginkluotas konfliktas, tačiau tai nepadėjo Moldovai atkurti teritorinio vientisumo. Padnestrės vietos savanorių pajėgas parėmė ir srityje dislokuota buvusi Sovietų Sąjungos 14 armija. Būtent šios armijos karinė technika ir amunicija vėliau tapo svarbių ginklų kontrabandos šaltiniu.
