D. Britanijoje bankrutavusi M. Špakauskaitė siekia, kad jos bankrotas būtų pripažintas ir Lietuvoje.
Kol fizinių asmenų bankroto įstatymas dulka Seimo narių stalčiuose, lietuviai, norėdami atsikratyti skolų naštos, gali tą padaryti užsienyje. Milda Špakauskaitė – viena pirmųjų lietuvių, pasinaudojusi Didžiosios Britanijos jai suteikta galimybe bankrutuoti.Tiesa, ji paskubėjo pasigirti, kad yra bankrutavusi – dar neaišku, ar Lietuvoje jos bankrotas bus pripažintas, o įsipareigojimai – nurašyti.
Po pusmetį trukusio proceso moteris teigė atsikračiusi įsiskolinimo vienam Lietuvos bankų. Tačiau jos paskolą draudusi bendrovė tikina, kad M. Špakauskaitės skolos niekur nedingo.
M. Špakauskaitės istorija prasidėjo 2008 metais. Moteris dirbo vieno sostinės interjero dizaino salono vadove. Iš tuometinio „Hansabanko“ (dabar „Swedbank“) ji pasiėmė 122 tūkstančių eurų (421 tūkst. litų) paskolą, už kurią Trakų rajone įsigijo sklypą su namu.
Tačiau 2009 metų pradžioje M. Špakauskaitė prarado darbą. Bankrutavęs darbdavys jai nesumokėjo kelių mėnesių atlyginimo. Be to, moteris išsiskyrė su gyvenimo draugu, kuris taip pat padėdavo mokėti įmokas bankui. Viena su penkiamete dukterimi likusi M. Špakauskaitė nebegalėjo kas mėnesį mokėti bankui po beveik 2000 litų.
„Už 400 tūkstančius litų įsigyto namo ir sklypo vertė krito perpus. Mane apėmė neviltis, pakriko sveikata. Nutariau emigruoti į D. Britaniją“, – pasakojo M. Špakauskaitė.
Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, jeigu pardavus namą ir sklypą M. Špakauskaitei nebūtų užtekę įsiskolinimui parengti, ji liktų skolinga bankui.
Procesą baigė per pusmetį
Svečioje šalyje moteris pradėjo dirbti padavėja, tačiau netrukus pagimdė antrą dukterį ir jai teko gyventi vien iš antrosios dukters tėvo finansinės pagalbos ir D. Britanijoje skirtos pašalpos.
„Mokėti įmokų bankui neturėjau jokių galimybių. Šių metų pradžioje brolis man patarė pradėti bankroto procedūrą“, – pasakojo lietuvė.
Bankroto procedūrai lietuvė išleido apie 2000 litų, nes dėl gaunamų mažų pajamų konsultanto, padėjusio bankroto byloje, paslaugos jai buvo skirtos nemokamai.
D. Britanijoje – liberaliausi bankroto įstatymai
Su lietuvės byla dirbęs „Insolbaltika UK“ konsultantas nemokumo klausimais Andrejus Smolenko sako, kad užtenka D. Britanijoje pragyventi pusę metų, kad kitos ES valstybės piliečiui šioje šalyje būtų galima kreiptis dėl bankroto.
Paprastai bankroto procedūra D. Britanijoje trunka maždaug metus. Tačiau „Swedbank“, iš kurio lietuvė buvo pasiėmusi paskolą, neprieštaraudamas nutraukė skolos išieškojimą. Jo žinion perėjo moters sklypas ir namas.
Tačiau A. Smolenko pabrėžia, kad D. Britanijos teismai labai atidžiai tikrina faktus, dėl kokios priežasties žmogus atvyko į šią šalį ir kodėl jis negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.
„Bankrotas – ne būdas išvengti atsakomybės už skolas, o nemokių skolininkų finansinio reabilitavimo mechanizmas, veikiantis didžiojoje dalyje ES valstybių“, – sakė D. Britanijoje dirbantis konsultantas nemokumo klausimais.
Šiuo metu dėl galimo bankroto jis konsultuoja ne vieną klientą iš Lietuvos. Tarp jų yra ir statybininkų su 90 tūkstančių eurų skolomis, ir buvusių bendrovių vadovų, kurių skolos viršija 1 milijoną eurų.
ES šalyse įvykę bankrotai pripažįstami ir Lietuvoje
Naują gyvenimą pradėjusi M. Špakauskaitė į Lietuvą grįžti neketina.
„Didžiulės skolos mane būtų slėgusios iki pat gyvenimo pabaigos, o kreditorius vis tiek nebūtų susigrąžinęs bent kiek apčiuopiamesnės skolos dalies. Labai gaila, kad Lietuvoje kol kas dar nepriimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas ir vienintelė galimybė bankrutuoti yra kitose ES šalyse“, – sakė lietuvė.
Nuo tos dienos, kai jai buvo paskelbtas bankrotas, skoloms padengti iš M. Špakauskaitės nebus reikalaujama nė cento, nepaisant to, kokios jos pajamos bus ateityje.
Pasak Lietuvoje dirbančio ir bankrutuojančius lietuvius konsultuojančio advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokato Gedimino Žliobos, abejonių, kad kitose ES šalyse įvykę Lietuvos piliečių bankrotai turi būti pripažįstami ir Lietuvoje, nebeliko šiemet tai patvirtinus Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Nuo šiol Lietuvos piliečiai gali naudotis kitose ES šalyse įstatymų teikiama galimybe bankrutuoti fiziniams asmenims ir jų bankrotas turi būti pripažįstamas ir Lietuvoje, nepaisant to, kad mūsų šalyje dar nėra priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas“, – sako G. Žlioba.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad galimybė oficialiai bankrutuoti gali tapti dar viena priežastimi emigruoti iš Lietuvos.
Fizinių asmenų bankrotas įstrigo Seime
Skolų nesugebantys grąžinti Lietuvos gyventojai fizinių asmenų bankroto įstatymo laukia jau daugiau kaip dvejus metus – tiek laiko kalbama apie įstatymą. Ūkio ministras Rimantas Žylius sako, kad šiuo metu fizinių asmenų bankroto įstatymas vis dar nagrinėjamas Seime. Jo pateikimo laikas pratęstas iki sausio 2 dienos.
Pasak ministro, asmeninio bankroto įstatymas potencialiai aktualus maždaug dešimčiai tūkstančių Lietuvos gyventojų, kurių skolos yra didesnės už įkeistą turtą. Dabartinio įstatymo projektas numato, kad dėl bankroto procedūros galėtų kreiptis žmogus, kurio pradelsti įsiskolinimai viršija 20 tūkstančių.
„Bankroto procesas iš esmės yra balanso ieškojimas. Visuomenės naudai žmogus turi būti atpalaiduotas nuo skolų, kurių jis negali išmokėti, kad galėtų grįžti į ekonominį gyvenimą. Kad neatsirastų norinčių šia procedūra piktnaudžiauti, kiekvienas atvejis turi būti labai detaliai nagrinėjamas. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimui įstatymo projekte numatyta skirti penkerius metus“, – sakė ministras.
Numatyta, kad jeigu per penkerius metus žmogus nesugebės grąžinti visos skolos, ji bus nurašyta. Bankrutuoti bus galima vieną kartą per 10 metų.
Skolos niekur nedingo
Banko „Swedbank“ spaudos atstovas Saulius Abraškevičius patvirtino, kad M. Špakauskaitė bankui jokių paskolinių įsipareigojimų neturi, tačiau jos skola niekur nedingo
„M. Špakauskaitė ir toliau lieka skolinga jos paskolą draudusiai bendrovei. Tokio precedento, kad užsienyje paskelbtas asmens bankrotas būtų pilnai pripažintas ir Lietuvoje, nėra buvę“, – sakė banko atstovas.
Bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ direktorius Marijus Jūris Mikalauskas tikino, kad M. Špakauskaitės skolos negalėjo būti nurašytos, nes jai vis dar priklauso namas ir sklypas.
„Būtų juokinga, kad skolos nurašomos, o namas paliekamas. M. Špakauskaitę mes esame padavę į teismą, prieš ją vykdoma priverstinio skolos išieškojimo procedūra.
Lietuvoje teisminė praktika panašiais į M. Špakauskaitės atvejais nėra nusistovėjusi. Apeliacinio teismo sprendimo, kad kitose ES šalyse įvykę Lietuvos piliečių bankrotai turi būti pripažįstami ir Lietuvoje, mes neradome. Mūsų supratimu, jis yra apskųstas Aukščiausiajam teismui. Aukščiausiasis teismas turės suformuoti praktiką. Tada žinosime, kaip ateityje bus sprendžiami panašūs atvejai“, – sakė M. J. Mikalauskas.
