A.Zuokas aiškina, jog Lietuvos valdžios sprendimai užkerta galimybę Vilniui grąžinti savo skolas .
Sostinės vadovo teigimu, Vilnius, negaudamas papildomų lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei patirdamas skolinimosi suvaržymus, neišgalės susimokėti savo skolų.
Vilniaus meras Artūras Zuokas teigia, jog Seimo sprendimas neleisti padidinti sostinei liekančią GPM dalį nuo 40 iki 45 proc., iš esmės atima galimybes sostinės savivaldybei įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams, skelbia „Vilniaus diena“.
„Vien per pastaruosius dvejus metus socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius Vilniuje padidėjo daugiau nei 10 kartų, nuo 4313 (2008 m.) iki 45051 (2010 m.), – sako A. Zuokas. – Iš viso Vilniuje šiuo metu įvairiausias socialines išmokas ir finansinę paramą gauna beveik 100 tūkst. vilniečių, o 2008 m. tokių buvo tik 18 tūkst.“
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas aiškina, kad sprendimas nedidinti Vilniui GPM buvo pagrįstas.
„Mokesčio dalies padidinimas nuo 40 iki 45 proc. reikštų valstybės biudžeto apkarpymą 36 mln. litų. Šių dienų kontekste, kai gyvename besitraukiant ekonomikai, tai gana svari suma. Be to, sprendimą lėmė ir savivaldybių asociacijos išsakyta pozicija, kad Vilnius ir taip auga kitų miestų sąskaita“, – sako K. Glaveckas.
Tačiau komiteto vadovas pripažino, kad supranta, kodėl Vilniaus vadovams reikia didesnio GPM: „Skolų našta mieste pasidarė tolia didelė, kad su tokia kupra efektyviai valdyti miestą tampa labai sudėtinga“.
K. Glaveckas teigė, jog Vilniaus finansinė padėtis būtų stabilesnė, jei nebūtų buvę pradėti brangūs, bet neefektyvūs projektai, tokie kaip nacionalinio stadiono statybos. Esą jei ne šie projektai – dabartinės GPM dalies Vilniui pakaktų.
Komiteto pirmininkas patarė miesto valdžiai ieškoti realiai veikiančių būdų, kuriais mieste dirbantys ir nuolat gyvenantys žmones būtų paskatinti gyvenamąją vietą deklaruoti būtent sostinėje.
Pagal Seimo priimtą biudžetą Vilniui iš vilniečių surinkto GPM bus skirta 40 proc. sumos, o, pavyzdžiui, Kaune savivaldybei atitenka 94 proc., Klaipėdoje – 86 proc. GPM sumos. Vilniečiai į valstybės biudžetą sumokės 510 mln. litų GPM, o į miesto – kiek daugiau nei 300 mln. litų. Kaunas valstybės biudžetui skirs apie 18 mln. litų – 3,4 mln. litų mažiau nei Klaipėda.
Seimas taip pat nutarė sumažinti Vilniaus savivaldybei skolinimosi limitą. A. Zuokas teigia, jog dėl tokių sprendimų Vilniaus miestas praktiškai atsidurs bankrote, o dėl tokios padėties kalta Lietuvos valdžia.
„Vilnius kitais metais, turėdamas tokį skolinimosi limitą ir nepadidintą GPM dalį, turės problemų vykdant įsipareigojimus bankams, įskaitant ir „Snoro“ banką, – A. Zuoką cituoja delfi.lt. – Kaip Vyriausybė daro, tą ir mes planavome daryti – persikredituoti ir vienas skolas dengti kitomis paskolomis. Bet iki 35 proc. sumažintas skolinimosi limitas mums tokią galimybę atima. To visiškai nesuprantame. Laikome tai piktybiniu kenkimu, pagrįstu politiniais motyvais. Galiu sakyti labai drąsiai, kad Vilniaus miesto savivaldybė dar neturėjo tokios blogos valdžios sostinės atžvilgiu.“
Buvęs Vilniaus meras Vilius Navickas sakė, jog jo valdymo metu skola esą buvo kaip tik apkarpyta. Tuo tarpu kitas buvęs sostinės vadovas Raimundas Alekna atkreipė dėmesį, jog savivaldybės pateikiami skaičiai apie miesto skolos dinamiką dažnai nesutampa – skirtumai siekia iki kelių dešimčių milijonų litų.
