Mokslininkai teigia, kad jei kosmose pajėgia išgyventi kirmėlės, tai įkandama užduotis ir žmogui.
Prieš dvejus metus į Tarptautinę kosminę stotį buvo paleistas konteineris su 4 tūkst. vieno sąvartyno gyventojų. Šie gyventojai buvo mikroskopinės kirmėlės, kurioms mokslininkai skyrė užduotį – tiesiog išgyventi kosmoso sąlygomis. Mokslininkai jau paskelbė pirmuosius rezultatus.
Kirmėlių rūšis Caenorhabditis elegans yra aptinkama tipiniame dirvožemyje, tai permatomas, maždaug 1 mm ilgio organizmas. Šios kirmėlės dažnai pasitelkiamos įvairiems tyrimams, nes jų organizmo struktūra yra panaši į žmogaus organizmo struktūrą. Iš tiesų apie 80 proc. šių kirmėlių genomo sutampa su žmogaus genetine informacija.
Kirmėlės kosminei misijai buvo atrinktos iš dirvožemio šalia sąvartyno. Jos buvo patalpintos į specialų konteinerį ir nuskraidintos į kosminę stotį. Šios kirmėlės ne tik sugebėjo ištverti skrydį, tačiau sėkmingai gyventi ir daugintis kosmose kelias savaites. Galop eksperimentinis konteineris buvo grąžintas į Žemę.
Eksperimentą sugalvoję ir įgyvendinę mokslininkai iš Nottinghamo universiteto pagaliau paskelbė jo rezultatus. Mokslininkai tikėjosi ištirti, kokį poveikį Žemės organizmams gali turėti ilgalaikis nesvarumo būklės buvimas, patiriant kitokį Žemėje nebūdingą poveikį, pavyzdžiui, kosminę radiaciją.
Pasak jų, nors idėja, kad žmonės kada nors gali kolonizuoti kitas planetas, atrodo kaip fantastinio romano sumanymas, dėl ribotų Žemės išteklių tai gali tapti aktualiu klausimu tolimoje ateityje, kuris bus susijęs su visos žmonijos išgyvenimu.
Aprašomo eksperimento metu į Žemę grįžo dvyliktoji kirmėlių karta. Tad kirmėlės iš esmės sugebėjo atlaikyti pakitusias sąlygas, daugintis ir išlikti kaip rūšis. Kirmėlių reprodukcijos procesas vyko praktiškai taip pat, kaip ir ant Žemės paviršiaus, kosmoso sąlygos tam lemiamos įtakos nedarė. Tai reiškia, kad ilgi skrydžiai į kitas galaktikos sistemas, kurių trukmė gali būti matuojama šimtmečiais, iš esmės turėtų būti įkandama užduotis ir žmogaus organizmui.
