Choreografę N. Lafrance kūrybai inspiruoja „miesto džiunglės“.
Tai, kad visas pasaulis yra scena, manė ne tik Williamas Shakespeare’as. Choreografei Noemi Lafrance ši mintis tapo tarptautinę šlovę atnešusiu kūrybiniu credo.
Originalūs N. Lafrance šokiai ir instaliacijos vyksta tiesiog viešose vietose: nesvarbu po atviru dangumi, po stogu ar ant jo. Nesvarbus nei aukštis, nei horizontali ar vertikali padėtis – sceną gali atstoti ir pastato siena.
Kanadiečių kilmės N. Lafrance kūrybos įkvėpimo šaltiniu tampa urbanistika ir žmogus. Architektūrinių statinių ir žmogaus judesio sintezę choreografė atskleidžia kalba, kuria miesto žmogus bendrauja nuolat.
Prieš trejus metus N.Lafrance „scenografija“ tapo šiuolaikinio architekto Franko Gehry‘io suprojektuoti pastatai. Choreografės sukurto pasirodymo „Rapture Series“ („Pagrobimo serijos“) metu šokėjai, naudodamiesi specialiais įrengimais, karstėsi šiuolaikinės architektūros statinių stogais ir sienomis. Pasirodyme taip pat buvo pasitelktos vaizdo projekcijos.
Per artimiausius penkerius metus veržlioji kanadietė žada pažaboti dar devynis to paties architekto F. Gehry‘io pastatus. Neįprasti šokiai bus pristatyti Niujorke, Los Andžele, Čikagoje, Toronte, Ispanijoje, Vokietijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
