Stounhendžas mokslininkams pateikia vis naujų staigmenų.
Stonhendžas (angl. Stonehenge) – apie 5000 metų skaičiuojanti paslaptinga vietovė pietinėje Anglijoje – veikiausiai buvo svarbi ritualinė vieta dar gerokai iki tol, kol joje buvo pastatytas pirmasis akmuo. Tai atskleidžia naujausi archeologų tyrinėjimai.
Manoma, kad dabartinis Stonhendžas jau buvo laikomas šventa vieta mažų mažiausiai prieš 500 metų iki pirmojo akmens pastatymo. Būtent sakrali šios vietos reikšmė ir galėjo nulemti dabartinį Stonhendžo vaizdą – tam tikrą dešimtis tonų sveriančių akmenų išdėstymą ratu.
Birmingemo, Bradforto ir Vienos archeologų tyrinėjimai dar labiau patvirtina prielaidą, kad Stonhendžo akmenų išdėstymas buvo susijęs su saulės garbinimu priešistoriniais laikais.
Tyrinėjimai leis archeologams pabandyti atkurti andainykštį religinių ritualų, skirtų pagerbti saulei Stonhendžo vietovėje, seką.
Atversti netikėtą Stonhendžo istorijos puslapį archeologams padėjo tyrimuose naudota itin moderni įranga. Priešingose teritorijos pusėse buvo aptikti dviejų didokų buvusių duobių pėdsakai. Archeologai nustatė, kad jos buvo susijusios su saulėlydžio ir saulėtekio žymėjimu trumpiausią metų naktį.
Nors aptiktos duobės yra apie 500 metų senesnės už ritualinį akmenų ratą, pačios vietovės istorija gali būti kur kas senesnė. Prieš 45 metus archeologai netoliese aptiko ritualinę vietą, kuri buvo datuojama 8000 metų prieš Kristų. Ilgai buvo galvojama, kad šios vietovės ir vėlesnio Stonhendžo atsiradimas yra sutapimas ir jokio ryšio tarp jų nėra.
Tačiau naujausia informacija leidžia manyti, kad šventa vieta Stonhendžas buvo laikomas gerokai iki milžiniškų akmenų įrengimo. Archeologų prielaidose teigiama, kad jis galėjo garsėti kaip šventa vieta ne 3000 metų prieš Kristų, bet 8000 metų prieš mūsų erą ar dar anksčiau.
1986 m. Stouhendžas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.
