Spalvingomis vinilinėmis plokštelėmis papuošta knygyno siena sulaukia nemažai fotoobjektyvų dėmesio.
Viena iš priežasčių, kodėl pasaulyje nepriklausomų knygynėlių visiškai neišstumia didieji knygynų tinklai, yra ta, kad į pirmuosius skaitytojus traukia sentimentai. Pačių savininkų kruopščiai atrenkamos knygos, jauki kamerinė aplinka, apie literatūrą išmanantys ir patarimų negailintys pardavėjai dažną skaitytoją skatina užsukti ne į didesnius, bet į nišinius knygų namus.
Panašiai ir su sostinės Rūdninkų gatvelėje įsikūrusiu vieninteliu nepriklausomu knygynu Lietuvoje. Čia skamba muzika iš vinilinių plokštelių, eksponuojamos fotografijos parodos, galima įsigyti užsienio žurnalų ir kitų rečiau įprastuose knygynuose aptinkamų daiktų. Kad ir miniatiūrinius grupės „The Beatles“ būgnus ar delne telpančią Jimio Hendrixo gitarą.
Dešimt skaitymo ir muzikos metų
Mintis įkurti knygyną, šiemet jau įžengusį į antrąją dešimtį, kilo vilniečiui Deimantui Vainilkai. Kelionių ir gyvenimo Londone metu didelį įspūdį jam paliko mažų jaukių knygynėlių kultūra, kurią Deimantas pamanė puikiai tiksiant ir Vilniui. Grįžęs jis puolė įgyvendinti savo sumanymą ir mažose buvusio vienuolyno patalpose, priklausančiose jo šeimai, pradėjo ręsti knygų lentynas. Pašnekovas prisipažįsta – pradžia nebuvo lengva. Reikėjo atrasti skaitytoją ir tuo pačiu knygyno išskirtinumą. „Tada Lietuvoje nebuvo „spalvingų“ knygynų, visuose juose buvo galima rasti viską, ką tik išleidžia leidyklos. Mes norėjome atrankos, kad atėjęs pirkėjas tikrai rastų kažką įdomaus, kad jį suptų jauki aplinka“.
Be šeimos narių atsirado daugiau bendraminčių, idėjų kupinų žmonių, kurių dėka imta organizuoti parodas, prieš porą metų surengtas koncertas. Deimantas prasitaria, kad planuojamas naujas renginys ir, jei tik viskas pavyks, gruodžio 9-ąją Rūdninkų gatvelėje vilnis dainuojamoji poezija.
Žinia apie „alternatyvų“ knygynėlį sklido iš lūpų į lūpas. Padėjo ir dalyvavimas Vilniaus knygų mugėse, draugystė su žurnalu „Pravda“. Pašnekovas pastebi, kad senamiestyje dažniausiai driekiasi tų pačių žmonių trajektorijos, tad daugiau nei pusė Rūdninkų knygyno pirkėjų yra nuolatiniai.
„Tai koks tas Rūdninkų pirkėjas?“, – klausiu. „Daugiausia sulaukiame vidutinio amžiaus žmonių. Specializuotus žurnalus dažniausiai perka tam tikrų profesijų atstovai. Bet negalėčiau sakyti, kad vienos prekės yra paklausesnės nei kitos. Mūsų pirkėjui įdomi visuma. Juk jei žmogus skaito knygą, jis dažniausiai bus reiklesnis ir muzikai. O jei klausai kokios nors muzikos, visai mielai įsigytum su savo mėgstamu atlikėju ar grupe susijusį suvenyrą“, – tendencijas vardija knygyno įkūrėjas.
Asmeniškumai ir didžiausia paskata
Rūdninkų knygyne akcijas ar išpardavimus skelbiančių plakatų neišvysite. „Kiekvienas daiktas išlaukia savo pirkėjo, anksčiau ar vėliau prie jo prieina žmogus ir jį suranda. Juk yra tokių knygų, kurios niekada nepasens, tad koks skirtumas, kada – šiandien ar vėliau jas nupirks“, – dėsto pašnekovas ir taip sakydamas patvirtina teiginį, jog tai ne knygų parduotuvė, o knygynas, kaip kad ir parašyta jo internetinėje svetainėje.
Deimantas priduria, kad viskas, ką galima rasti Rūdninkų knygyne – yra ir jo paties asmeniniai interesai: kelionės, muzika, literatūra apie Vilnių, fotografija.
Londone, Paryžiuje, Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose ar kituose kraštuose tokie knygynėliai yra įprastas reiškinys, kuris pastarosiomis dienomis išgyvena tikrai ne geriausius laikus kovoje su kapitalizmu. Daugeliui galiausiai nieko kito nelieka, kaip tik susikrauti knygas ir užkalti duris vos tik netoliese išdygus didesniam konkurentui.
Tačiau Deimantas įsitikinęs, kad Rūdninkų knygynas siūlo kitokį asortimentą nei įsikūrusieji kaimynystėje. „Net ir užklupus sunkesniems laikams žmonės ateina ir padėkoja, kad esam – dėl to verta stengtis“, – motyvacijos neslepia pašnekovas. Ir priduria, kad ištikimiausieji pirkėjai trokštamų knygų neskuba pirkti kituose knygynuose, o laukia jų pasirodant savo pamėgtuose Rūdninkuose.
