Marsaeigis „Curiosity“ apžiūrimas paskutinį kartą prieš kelionę į Marsą.
Šeštadienį 5 valandą vakaro iš Kanaveralo kyšulio Floridos valstijoje JAV į dangų pakils raketa „Atlas V“. Ši raketa į Marsą turės nugabenti ratuotą mokslinę laboratoriją – marsaeigį „Curiosity“. Jeigu viskas vyks pagal planą, tai šis įrenginys Marso planetos paviršiumi jau judės kitų metų rugpjūčio pradžioje.
Penktadienį NASA komandai, dirbančiai prie šio projekto, buvo laisva diena, tad galutiniai pasiruošimo darbai paleidimui turėjo prasidėti ankstų šeštadienio rytą. Penktadienį tikimybė, kad oro sąlygos bus tinkamos raketai paleisti, siekė 70 proc.
Nors žmogaus kelionės į Marsą greičiausiai dar teks laukti kelis dešimtmečius, šis marsaeigis turėtų padėti atsakyti į klausimą, ar Raudonojoje planetoje galėtų išgyventi žmonės. „Curiosity“ turėtų nusileisti vietovėje netoli vadinamojo Gale kraterio, kuriame jau anksčiau aptikta užšalusio vandens.
„Curiosity“ yra didžiausias aparatas, kurį amerikiečiai sieks sėkmingai nutupdyti Marse. Palyginti su prieš aštuonerius metus ant Marso nusileidusiais marsaeigiais „Spirit“ ir „Opportunity“, jis yra penkis kartus didesnis ir turi dešimt kartų daugiau mokslinės ir technologinės įrangos.
Iš tiesų „Curiosity“ savo dydžiu yra panašus į nedidelį automobilį. Šis marsaeigis turi šešis nepriklausomai galinčius judėti ratus, jo aukštis siekia daugiau kaip 2 metrus, o svoris siekia apie 900 kilogramų. Suprantama, kad sėkmingai nutupdyti tokį aparatą ant Marso paviršiaus taip pat bus nemažas iššūkis.
Po maždaug metų laukianti nusileidimo operacija bus sudėtingiausia visos kelionės, kurios ilgis sieks apie 570 mln. kilometrų, dalis. Marsaeigio nusileidimui bus naudojamas stabdymo raketos, parašiutas ir speciali raketinė platforma, kuri turėtų įsijungti likus keliasdešimčiai metrų iki planetos paviršiaus ir krovinį nutupdyti itin „švelniai“.
Tai bus pirmasis bandymas tokiu būdu nutupdyti krovinį iš Žemės ant Marso paviršiaus. Nors nusileidimo operacija tetruks vos kelias minutes, nuo jos labiausiai priklauso ir visos „Curiosity“ misijos sėkmė. Jeigu nusileidimas nepavyks, perniek nueis maždaug 2,5 mlrd. JAV dolerių, kurie buvo išleisti konstruojant šį aparatą.
„Curiosity“ turės toliau ieškoti, ar Marse galėjo būti gyvybės, o tiksliau – ar šioje planetoje galėjo kada nors gyventi specifinė vienaląstė bakterija. Šis marsaeigis taip pat turės specialius detektorius, turinčius matuoti radiacijos lygį Marso paviršiuje ir kiek nuo jo gali apsaugoti šios planetos magnetinis laukas. Pastaroji informacija bus panaudota planuojant žmonių skrydį į šią planetą.
Marsaeigis Marso paviršiumi turėtų riedėti bent dvejus metus. Oficiali „Curiosity“ misijos trukmė – 686 dienos. Tačiau, kaip rodo ankstesnė patirtis, marsaeigiai gali būti naudojami dar ilgai po to, kai baigiasi oficialus jų misijos laikas.
Pavyzdžiui, jau minėtą „Spirit“ marsaeigį buvo planuojama naudoti vos 90 dienų, tačiau jis buvo naudojamas ir ryšį su Žeme palaikė daugiau kaip 2,5 tūkst. dienų. Vietoje planuoto 600 metrų atstumo šis įrenginys nuriedėjo daugiau kaip 7 km atstumą Marso paviršiumi, kol galop įstrigo smėlyje. Per šį laikotarpį NASA mokslininkai sugebėjo atnaujinti šio marsaeigio programinę įrangą ir juo atlikti daugybę neplanuotų užduočių, stebėti oro sąlygų kaitą ant Marso planetos paviršiaus.
