Energetikos ministerija lygino šildymo sąskaitas administratorių ir gyventojų bendrijų prižiūrimuose namuose.
Energetikos ministerija palygino kelias identiškų daugiabučių namų poras ir teigia, kad sąskaitos už šildymą juose skiriasi iki 20 proc., o tai priklauso nuo to, kas prižiūri namą – mažiausiai už šildymą moka gyventojai tų namų, kurių šilumos punktus prižiūri pačios bendrijos ar jų įgaliotas asmuo.
Ministerija palygino nerenovuotus tokio pat konstrukcinio tipo, aukštų ir laiptinių skaičiaus daugiabučius namus Vilniuje. Vienus jų prižiūri administruojančios įmonės, kitus – butų savininkų bendrijos.
Žirmūnų g. 125 namo, kurio šilumos punktą prižiūri administruojanti įmonė, gyventojams praėjusį šildymo sezoną šiluma vidutiniškai kainavo 3,54 lito už kvadratinį metrą. O tokio paties Žirmūnų g. 131 namo, kurio šilumos punktą prižiūri bendrija, gyventojams šiluma kainavo 21 proc. mažiau – 2,79 lito už kvadratinį metrą.
Analogiškas Viršuliškių gatvės 63 ir 65 namų lyginimas rodo 19 proc. skirtumą, o Kapsų gatvės 28 ir 26 namų – 21 proc. skirtumą. Ir šiais atvejais mažesnių sąskaitų namą prižiūri bendriją, didesnių – administratorius.
Tokius skaičius išplatinusi Energetikos ministerija ragina daugiabučių gyventojus jau dabar imtis kurti bendriją. Tai leistų patiems prižiūrėti bei reguliuoti šilumos punktų darbą ir sutaupyti dar šio šildymo sezono metu. Tam reikia gauti tik Valstybinės energetikos inspekcijos išduodamą atestatą.
Nuo lapkričio pradžios įsigaliojusiomis Šilumos ūkio įstatymo pataisomis be kitko šilumos tiekėjams ir su jais susijusiems asmenims draudžiama prižiūrėti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas. Tačiau šiai nuostatai taikomas pereinamasis laikotarpis iki kitų metų liepos 1 dienos.
