Banke „Snoras“ juridinių ir fizinių asmenų indėliai sudaro 5,6 mlrd. litų, o draudimo išmokos turėtų sudaryti 4,1 mlrd. litų.
Lietuva neturi sukaupusi tiek lėšų, kiek jų reikia, kad gyventojams ir įmonėms būtų grąžinti „Snore“ laikyti apdrausti indėliai. Todėl šaliai gali tekti skolintis 2,5 mlrd. litų. Tokius preliminarius skaičiavimus pateikė ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Lietuvos banko duomenimis, banke „Snoras“ juridinių ir fizinių asmenų indėliai sudaro 5,6 mlrd. litų, iš jų apdrausti indėliai – 4,1 mlrd. litų. Tačiau valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ tam tikslui turi tik 1,6 mlrd. litų.
Vyriausybė tarptautinėse rinkose neseniai pasiskolino beveik 1,9 mlrd. litų. Tačiau net ir panaudojus gautas lėšas, kurias kitąmet planuota skirti 2002 m. išleistai ir 2006 m. papildytai 3,45 mlrd. litų vertės obligacijų emisijai išpirkti, reikalinga suma indėlių grąžinimui dar nebūtų surinkta. Be to, panaudojus šią sumą, vėliau reikėtų papildomai skolintis skolos grąžinimui.
„Snoras“ savo balanse buvo nurodęs, kad jo turtas siekia 8,14 mlrd. litų. Tačiau dalis turto „išgaravo“ ir jo vertė šiuo metu siekia tik 4,6 mlrd. litų. Dalis banko turto yra nekilnojamasis turtas, jo iš karto parduoti ir taip surinkti lėšų greičiausiai nepavyks.
Išeitis – skolintis pinigų
„Šiuo metu nėra sukaupta tiek pinigų, kiek reikėtų išmokėti. Indėliai turi būti grąžinami daugiausia per 30 dienų. Vyriausybei reikėtų skolintis tam, kad gruodį pavyktų įvykdyti indėlių grąžinimo procesą, tam, kad nereikėtų laukti „Snoro“ turto išpardavimo“, – IQ.lt sakė banko DNB ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Preliminariais skaičiavimais, norint užtikrinti, kad indėlių grąžinimas vyktų sklandžiai, Vyriausybei esą gali tekti pasiskolinti visus trūkstamus 2,5 mlrd. litų.
J. Rojakos teigimu, skolinimasis šiuo metu brangsta, bet ne dėl vieno banko problemų. „Skolinimasis brangsta visoms šalims. Matome, prieš dvi dienas vokiečiai neišplatino obligacijų už nustatytą kainą. Tai rodo, kad nervingumas finansų rinkose didėja“, – dėstė ekonomistė.
Ji pažymėjo, kad prieš skolinantis būtų labai paranku sulaukti tam tikrų euro zonos sprendimų, kurie šiek tiek sumažintų įtampą finansų rinkose ir skolinimosi kainą. „Bet ir dabar Lietuvos skolinimosi kaina yra geresnė negu kitų šalių“, – sakė J. Rojaka. Ji prognozavo, kad ateityje skolinimosi kaina Lietuvai neturėtų viršyti 6,5 procentų.
Belstis į TVF neverta
J. Rojaka sakė nerekomenduojanti trūkstamų lėšų ieškoti Tarptautiniame valiutos fonde (TVF). Mat šis siūlo ne tik gerokai mažesnes palūkanas, bet ir pateikia griežtų reikalavimų dėl išlaidų mažinimo.
„Lietuva turi pakankamai laisvų lėšų, kurios šiuo metu nėra reikalingos. Kaip žinote, neseniai buvo išleistas obligacijų papildymas, taip pat ir pats „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi sukaupęs tam tikrą turtą, kuris gali būti naudojamas. Šiuo požiūriu neturime planų pinigų paprašyti iš TVF, nes nėra tam reikalo“, – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Anksčiau I. Šimonytė, duodama interviu IQ.lt, sakė, kad galimybė kreiptis į TVF būtų svarstoma tik tuo atveju, jeigu skolinimosi kaina Lietuvai pasiektų 9 proc. už obligacijų emisiją.
Lietuvos banko valdyba ketvirtadienį vakare nusprendė pripažinti „Snorą“ nemokiu ir kreipsis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui iškėlus bankroto bylą, bankui visam laikui atšaukiama išduota veiklos licencija.
Įsigaliojus Lietuvos banko valdybos nutarimui, pradeda veikti indėlių draudimo mechanizmas. Indėliai kompensuojami Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytomis sąlygomis – draudžiama suma iki 345 tūkst. 280 litų fiziniams ir juridiniams asmenims.
