Prieš žiemą mažai kas perka.
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai ir ekonomistai vieningi: jeigu reikia būsto, jį pirkti pats metas. Tačiau gali būti, kad, sklindant prastoms žinioms iš Europos, o pinigines tuštinant mokesčiams už šildymą, rinkos atšilimo teks laukti bent iki pavasario.
Ar būstą pirkti pats metas? „Atsakymas: tikrai taip, jeigu būsto tikrai reikia. Jeigu perkamas tik tam, kad pirkti, nereikia“, – sakė Mindaugas Kulbokas, finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec/Re&Solution“ Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims.
Jo teigimu, Lietuvos makroekonominiai rodikliai liudija, jog pagrindo dėl atsiritančios naujos krizės bangos nerimauti nėra, todėl investuoti pinigus į nuosavą būstą galima drąsiai. M. Kulbokui antrino ir nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Vytas Zabilius: „Šiandien geriausias laikas, nes situacija stabili, galima išsirinkti normalų objektą, nereikia lakstyti, verstis per galvą ir bijoti, kad kainos kils.“
Kiek santūresnė buvo SEB banko analitikė Vilija Tauraitė, atkreipusi dėmesį į pasaulio ekonomikos arenoje kibirkščiuojančią įtampą. Tačiau ir ji sutiko, kad, racionaliai viską apsvarsčius, momentas pasirūpinti nuosavu būstu yra neblogas. Analitikė priminė, kad būsto kainos, palyginti su 2007 m. užfiksuotu piku, yra sumažėjusios maždaug 40 proc. „Paskolų rinka taip pat nėra ypač sukaustyta“, – pridūrė ekonomistė.
Lietuvos banko ekonomistų neseniai atlikta apklausa parodė, kad komerciniai bankai planuoja švelninti skolinimo sąlygas. „Bankai tikisi, kad paskolų sąlygos artimiausią pusmetį nuosaikiai švelnės, o bendroji suteiktų paskolų portfelio vertė 2012 m. turėtų padidėti 1–5 proc.“, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnioji ekonomistė Kristina Grigaitė.
Tiesa, dar pavasarį didžioji apklaustų bankų dalis teigė, kad sąstingis būsto rinkoje baigsis jau šiemet, o nekilnojamojo turto kainos turėtų ūgtelėti apie 10 proc. Tačiau šiuo metu beveik 60 proc. apklaustų vadovaujančias pareigas užimančių bankų atstovų nesitiki nekilnojamojo turto kainų augimo, o rinkos atsigavimą prognozuoja tik kitų metų pabaigoje.
Vis dėlto, kaip sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius, jo atstovaujamas bankas ilguoju laikotarpiu tikisi būsto kainų augimo. Tačiau jis turėtų prilygti infliacijos tempams ir siekti 3–5 proc. Trumpuoju laikotarpiu, anot S. Abraškevičiaus, nekilnojamojo turto kainas smarkiai veiks lūkesčiai ir momentinės paklausos bei pasiūlos santykis. Savo ruožtu SEB analitikė V. Tauraitė sakė, kad yra daugiau veiksnių, kainas spaudžiančių į mažėjimo, o ne į didėjimo pusę.
Sena ar nauja statyba?
Būsto kainų augimo kol kas nelaukia ir nekilnojamojo turto rinkos specialistai. Evaldas Narbuntovičius, domoplius.lt projekto vadovas, priminė, kad pastarąjį pusmetį kainos buvo stabilios. Pasak jo, tikėtina, kad jos per artimiausius porą metų itin nepakis.
V. Zabilius neatmetė galimybės, kad dar gali būti užfiksuotas „vienoks ar kitoks“ būsto kainų mažėjimas, o M. Kulbokas prognozavo, kad jis galėtų siekti iki 5 proc. Daugiausia tai turėtų lemti naujos – vėlesnės nei 2003 m. – statybos būsto kainų kritimas. Šios kainos esą dar pernelyg išpūstos. Mat senos ir naujos statybos būstų kokybė kartais nesiskiria taip smarkiai, kaip skiriasi kaina.
Remiantis skirtingais IQ pašnekovų skaičiavimais, 1 kv. metras buto naujos statybos name Vilniuje, priklausomai nuo miesto dalies, kainuoja nuo 4 iki 6,4 tūkst., Kaune – nuo 3,6 iki 5,8 tūkst., o Klaipėdoje – nuo 4 iki 5,5 tūkst. litų. Senos statybos butai gerokai pigesni. 1 kv. metras buto sostinėje kainuoja nuo 3,3 iki 5,8 tūkst., Kaune – nuo 2,5 iki 3,6 tūkst., Klaipėdoje – nuo 3 iki 5,8 tūkst. litų.
„Ober-Haus“ vadovo nuomone, pirkti naujos statybos būstą šiuo metu apsimoka labiau nei senos. „Mūsų būsto rinka yra griūvanti. Kai pradės griūti pirmieji daugiabučiai, tada suprasime, kad atėjo laikas kažką statyti“, – aiškino V. Zabilius.
Anot jo, renovacija neišgelbės 60 metų senumo pastatų, ypač esančių sostinės Antakalnio rajone ar S. Konarskio gatvėje, nes jie susidėvėję „iš vidaus“. Modernizuoti esą apsimoka nebent „jaunesnių“ rajonų – Pašilaičių, Fabijoniškių, Justiniškių – daugiabučius.
Tačiau M. Kulbokas laikėsi pozicijos, kad kiekvieną atvejį derėtų apsvarstyti atskirai, ir pažymėjo, kad senesni, ypač renovuoti būstai, nėra prastas pasirinkimas. „Konstrukcijos, naudotos anksčiau, buvo montuojamos iš gerų medžiagų, gero plieno. Ar jos gali sugriūti? Visko gali būti. Ar jos grius masiškai? Tikrai ne“, – patikino pašnekovas.
Anot jo, naujos statybos būstas už senos statybos būstą pranašesnis tik tuo atveju, jeigu jame pagal savo poreikius galima reguliuoti šildymą. Bet vargu ar šildymas sename, tačiau prižiūrėtame ir pavyzdingai besitvarkančiame daugiabutyje būtų gerokai brangesnis.
„Viena gyventojų bendrija yra puikiai besitvarkanti, vamzdžiai izoliuoti – nuo šilumos mazgo iki čiaupo. Šiluma niekur nedingsta. Kita bendrija visiškai niekuo nesirūpina. Vieni moka 10 litų už kv. metrą, kiti – 3 litus už kv. metrą“, – dėstė M. Kulbokas.
Racionalumas lems stagnaciją?
Domoplius.lt projekto vadovas E. Narbuntovičius pastebėjo, kad pirkėjai aktyviausiai ieško dviejų kambarių įrengto buto ir pageidauja, kad jis būtų kuo arčiau miesto centro. Vis dažniau ieškoma būsto su autonominiu šildymu, pageidautina, dujomis.
Dažniausiai šiuo metu būsto dairosi aukštąjį išsilavinimą turintys ir aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai. Būsto paieškomis vyrai užsiima dažniau nei moterys.
Savo ruožtu M. Kulbokas tikino, kad būstą dažniau perka būtent moterys. Geriau esą sekasi tiems pardavėjams, kurie stengiasi būstą parduoti šeimai, kurios sprendimams didžiausią įtaką daro moteris. „Vienu metu per krizę buvo labai populiaru pardavinėti būstą su daline apdaila, bet su įrengta virtuve. Tai į ką čia taikėsi pardavėjai? Vyrams labai tos virtuvės reikėjo?“ – šmaikštavo jis.
Pašnekovai bene vieningai sutiko, kad šiuo metu gyventojai stengiasi būti labai racionalūs. E. Narbuntovičiaus teigimu, nemaža dalis būsto pirkimo sandorių vyksta neįtraukiant bankų, žmonės būstą įsigyja už sukauptas santaupas.
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas vardijo, kad tarp tokių gyventojų – daugiausia verslininkų, ūkininkų, žmonių, kurie turi ilgametę stabilių pajamų patirtį. 2007–2008 m. būstą dažniau pirkdavo jaunesni asmenys, o dabar jį perka trisdešimtmečiai ir vyresni. Kartais pirkinys žmogui būna jau ne pirmas nuosavas būstas. Tokiu atveju perkamas butas dažnai būna erdvesnis už pirmąjį.
„Newsec/Re&Solution“ skaičiavimais, per tris šių metų ketvirčius sostinėje įvyko beveik 3 tūkst. butų pirkimo sandorių.
Prognozuojama, kad metų pabaigoje šis skaičius, kaip ir pernai, sieks maždaug 4 tūkstančius. Tačiau šis rodiklis smarkiai atsiliks nuo 2007 m. registruotų beveik 7 tūkst. sandorių.
Kituose didžiuosiuose šalies miestuose butų nuperkama gerokai mažiau nei sostinėje, o kai kur – netgi mažiau nei praėjusiais metais. Kaune per devynis šių metų mėnesius gyventojai įsigijo 1 372 butus (pernai tuo pačiu metu – 1 396), Klaipėdoje – 1 182 (1 162), Šiauliuose – 684 (563), o Panevėžyje – 409 (465).
M. Kulboko nuomone, vangų būsto pirkimą ateityje lems prasidėjęs šildymo sezonas: „Dabar perkant būstą reikia, kad tai būtų visiškai įrengtas būstas, kurį nusipirkus galima eiti ir gyventi. Kitu atveju gresia 3–4 mėnesiai statybos ir remonto darbų. Turto įsigijimo sutapimas su žiema pirkėjui nėra naudingas.“
Didelės įtakos gyventojų nenorui pirkti būstą turės ir iš euro zonos sklindančios prastos naujienos. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai ragina šių naujienų nevertinti rimtai, nes Lietuvai pinigų sąjungos bėdos esą nepakenks. Tačiau ekonomistai į finansines Europos problemas žiūri kiek rimčiau, o argumentą apie prasidėjusį šildymo sezoną vertina su humoru.
„Šildymo sezono atėjimas nėra netikėtumas. Galbūt kai kurie lietuviai, aš pajuokaudamas sakau, galvojo, kad jau šiais metais nebus šildymo sezono. Bet jis vis tiek kiekvienais metais ateina nepriklausomai nuo to, ar tu nuomojiesi būstą, ar turi jį nusipirkęs, ar tu gyveni kažkur kitur, vis tiek už šildymą vienaip ar kitaip reikia mokėti“, – sakė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, kur kas daugiau nerimo kelia įtampa pasaulinėse finansų rinkose ir antrojo ekonomikos nuosmukio grėsmė.
Tačiau V. Tauraitė sakė, kad gyventojai kol kas nekartoja ekonomikos perkaitimo metais darytų klaidų, nepuola skolintis pinigų stačia galva. „Aišku, kaip rodo istorija, žmonių atmintis – pakankamai trumpa. Jeigu įvykiai susiklostytų optimistine linkme, gali būti, kad tos pamokėlės būtų gana greitai pamirštos“, – įspėjo ekonomistė.
