Didžiąją pasaulio dalį aptarnauja trys oro bendrovių aljansai. Kur link suka jų kelias?
Verslininkams, kurie didžiąją laiko dalį leidžia ore, trys pasauliniai oro bendrovių klubai „Star Alliance“, „oneworld“ ir „SkyTeam“ labiausiai rūpi dėl tokių gėrybių kaip taškai nuolatiniams keleiviams ir galimybė patekti į patogias poilsio sales. Oro bendrovėms, kurios priklauso klubams, daugiausia naudos iš to, kad kiti nariai gausiai pritraukia keleivių, kuriems reikia jungiamųjų skrydžių, ir padeda pripildyti lėktuvus.
Nuo to meto, kai baigiantis paskutiniam XX a. dešimtmečiui atsirado pirmieji aljansai, prie jų nuolat jungiasi nauji nariai. „Air France“, KLM ir „Delta“ vienijantis „SkyTeam“ dar neseniai buvo atsilikęs. Bet aukštyn jis šovė priimdamas naujų narių, tarp kurių du iš trijų stambiųjų Kinijos oro vežėjų: „China Eastern“ ir „China Southern“. „Star Alliance“, kuriam priklauso „Lufthansa“, „United-Continental“ ir „Singapore Airlines“, tebėra didžiausias ir priėmė trečią iš žemyninės Kinijos stambiųjų trijulės – „Air China“. „British Airways“, „American Airlines“, „Iberia“ ir „Cathay Pacific“ jungiantis „oneworld“ netrukus pasveikins prisijungusį Indijos „Kingfisher“.
Nūnai didelių oro bendrovių, kurias galima nugriebti, beveik nebėra. Riebiausias dar nesučiuptas laimikis – milžinė LATAM, kuri kitais metais susiformuos susiliejus Brazilijos TAM bei Čilės LAN ir dominuos Pietų Amerikos padangėse. Dabar TAM priklauso „Star Alliance“, o LAN – „oneworld“, bet po susijungimo reguliuotojai oro vežėją privers rinktis. „Star Alliance“ jau priėmė du varžovus iš Lotynų Amerikos – „AviancaTaca“ ir „Copa“, bet nėra neįmanoma įsivaizduoti, kad kurį nors iš jų pames, jeigu tai bus būtina norint priimti LATAM. Aljansui „oneworld“ bendrovės LATAM reikia dar labiau: kaip vienintelis nario iš žemyninės Kinijos neturintis aljansas jis negali sau leisti prarasti dviejų narių iš BRIK.
Didžiulėje, bet chaotiškoje Indijos rinkoje „oneworld“ jaučiasi tvirtai, tačiau kalbama, kad „Star Alliance“ ir „SkyTeam“ vaikosi bendrovę „Jet Airways“. „Star Alliance“ ne vienus metus derėjosi su sunkumų kamuojamu nacionaliniu vežėju „Air India“, tačiau liepą derybas nutraukė. Trys Persijos įlankos „superjungtys“ – „Emirates“, „Etihad“ ir „Qatar“ – niekam nepriklauso, bet auga taip sparčiai, kad sąjungininkų joms iš esmės ir nereikia. Tad lieka tik keli nepriklausomi vežėjai su tolimųjų skrydžių tinklais. Vienas jų – „Virgin Atlantic“, kurios siekis įsigyti Britanijoje dirbančią nuostolingą bendrovės „Lufthansa“ atšaką „bmi“, regis, žlugo, ir pastarąją turbūt pirks BA pirminė įmonė. Kyla klausimas, ar gali „Virgin Atlantic“ ir toliau dirbti visiškai viena, kai aplinkui visi draugiškai bendradarbiauja.
Kažkuo Europos Sąjungą primenantys aljansai taiko „keičiamą geometriją“: nariai neprivalo jungtis prie visų iniciatyvų, o kartais prie tam tikro sumanymo prisijungia ne nariai. Kiekvieno aljanso branduolį sudaro grupė oro vežėjų, kurie suvienija skrydžius milžiniškoje transatlantinėje rinkoje. JAV Transporto departamentas tokių susivienijimų nepersekioja pagal antimonopolinius reikalavimus. Europos Komisija su tam tikromis sąlygomis patvirtino transatlantinį „oneworld“ susivienijimą, bet tyrimas dėl kitų dviejų tebevyksta. Londone įsikūrusios organizacijos „Aviation Economics“ ataskaitoje pastebima, kad transatlantiniai susivienijimai – geras pelno šaltinis kitais atžvilgiais atšiaurioje rinkoje, bet jeigu jų veikla pradės atrodyti per daug sėkminga, reguliatoriai gali imti griežčiau.
Nares aljansai skatino bendradarbiauti, pavyzdžiui, perkant salono įrangą, idant tiekėjai pasiūlytų geresnių kainų. Bet pažanga lėta: tik saujelė „Star Alliance“ narių dalyvauja bendro orlaivių sėdynių pirkimo projekte. Vieno iš aljansų konsultantas pasakoja porą metų aljanso nares mėginęs įtikinti, kad skrydžių registraciją viename oro uoste sutiktų organizuoti bendrai. „SkyTeam“ vadas Michaelas Wisbrunas sako, kad net tokie paprasti dalykai sutaupo daug pinigų, tad jis šiam aljansui priklausančias oro bendroves ragina tai laikyti prioritetu.
Aljansams stengiantis plėstis tiek plačiau, tiek giliau, gali nutikti taip, kad klientai jų nesirinks, nes internetiniuose portaluose jie vis dažniau patys susidaro skrydžių maršrutus turėdami progą daug sutaupyti. „Oneworld“ vadovas Bruce’as Ashby sako, kad aljansų tikslas – sklandžiai susietas paslaugas siūlyti verslo klientams, kuriems svarbiau patogumas nei kaina. Bėda ta, kad tokie keleiviai jautriai reaguoja į didžiulius skirtumus, kurių tebėra tarp kiekvienam aljansui priklausančių narių. Pripratę prie ištaigingų verslo klasės vietų Azijos ir Europos oro bendrovėse, patekę pas savo oro bendrovės aljanso partnerį iš JAV jie dažnai nustėra, nes paslaugos ten prastesnės ir, o siaube, sėdynę ne visuomet atlenksi suformuodamas visiškai plokščią lovą.
