Susideginimai tęsiasi, bekompromisė Komunistų partijos politika irgi.
Vienuolis tamsiai raudonu rūbu kalba apie Tibeto budistus kitoje sniegu apkloto kalno pusėje, Sičuano provincijoje: „Jie kenčia. Jie neturi teisių.“ Mažutį jo vienuolyną Songpano srityje kol kas aplenkė blogiausios iš ekstremalių saugumo priemonių, kurių tibetiečių teritorijose Sičuanyje imtasi po to, kai susidegino keli protestuojantys tibetiečiai – dažniausiai vienuoliai ir vienuolės. Kinija juos vadina teroristais ir būgštauja, kad dėl savižudybių plynaukštės platybėse gali atsinaujinti neramumai.
Daugiau kaip prieš trejus metus per Tibetą ir tibetiečių apgyvendintas Sičuano, Činghai, Gansu bei Junano teritorijas nusirito kelis dešimtmečius nematyto dydžio neramumų banga, nukreipta prieš kinus. Šiandien būtent Sičuano aukštumose valdžiai, regis, sunkiausia suvaldyti rusenantį tibetiečių tautos nepasitenkinimą. Dvi Sičuano „autonominės prefektūros“, kuriose gyvena daug tibetiečių, yra Aba (tibetietiškai Ngawa) ir Gandzi (Kardze), o bendras jų plotas prilygsta Didžiajai Britanijai. Kadaise didžioji teritorijos dalis priklausė karingumu pagarsėjusiam tradiciniam tibetiečių Khamo regionui. 1991 m. anuometis Kinijos Komunistų partijos vadas Jiangas Zeminas sakė, kad, „siekiant Tibete stabilumo, pirmiausia būtina numalšinti Khamą“. Tarp Kinijos valdovų šis požiūris labai senas ir tebegalioja.
Songpano sritis yra šiaurrytiniame Abos pakraštyje, ji traukia turistus hanius iš visos Kinijos. Bet giliau į Abą, kur atokiuose miestuose knibždėte knibžda nerimstančius vienuolynus serginčios policijos, turistams keliauti nerekomenduojama. Paties Abos miesto, kuris yra už maždaug 150 km, gatvėse dislokuoti šarvuoti transporteriai.
Į labiausiai neramumų apimtas Abos ir Gandzi teritorijas valdžia bandė neįleisti užsienio žurnalistų. Ji nerimauja, kad žinios apie susideginimą ir tai paskatinusias nuoskaudas dar labiau pakurstys įtampą tarp daugiau kaip 1 mln. tibetiečių iš šiųdviejų prefektūrų. (Pačiame Tibete gyventojų yra triskart daugiau.) Saujelę žurnalistų, kurie šiais metais nuklydo už Songpano, greitai sugavo ir liepė sukti atgal. Policijai neseniai padėjo kalnų kelyje, kuris virš jūros lygio iškilęs apie 3,2 tūkst. metrų ir jungia Songpaną su Abos miestu, iškritęs sniegas.
Pareigūnai turi priežasčių būgštauti. Susideginimas tibetiečiams – nauja protesto forma. Valdžios struktūroms sunku tokiems veiksmams užkirsti kelią, o prijaučiantiems susideginimo vaizdai gali daryti stiprų psichologinį poveikį. Nuo kovo taip nusižudyti bandė 11 tibetiečių. Šešiems pavyko: naujausiu atveju lapkričio 3 dieną Gandzi susidegino 35 metų vienuolė.
Spalio 19 d. ištremtasis dvasinis Tibeto lyderis Dalai Lama Indijos mieste Dharamšaloje, kur gyvena tremtyje, surengė maldų už mirusiuosius ceremoniją. Kinijos užsienio reikalų ministerija jį apkaltino „užmaskuoto terorizmo“ kurstymu. Gesintuvus į ekipuotę policijos patruliai įtraukė net tokiuose tolimuose kraštuose kaip Tibeto sostinė Lasa, esanti už maždaug 1200 km į pietvakarius nuo Songpano.
Pyktis ir neviltis, kuri tibetiečius verčia degintis, išplitusi visoje plynaukštėje. Visose tibetiečių apgyvendintose Kinijos teritorijose valdžia susėmė nesuskaitomą daugybę vienuolių ir paprastų žmonių – už tai, kad dalyvavo 2008 m. neramumuose. Įprasta girdėti pranešimus apie kankinimus. Daug vienuolių buvo priversti atsižadėti Dalai Lamos, kurį tibetiečiai didžiai gerbia net Songpane, kur gana ramu. Šį straipsnį rašančio korespondento dažnai teiravosi naujienų apie Dalai Lamą. „Negali vadintis vienuoliu, jei nepalaikai Dalai Lamos“, – sako vienas Songpano gyventojas.
Tačiau pasipiktinimas Abą su Gandzi vienija dar vienu lygmeniu. Abiejose prefektūrose vyko vieninteliai išsamiai aprašyti atvejai, kai policija 2008-aisiais apšaudė demonstrantus (Abos mieste galėjo būti nušauta 20–30 žmonių). Skirtingai nuo Songpano apskrities, kur vienuolynai maži ir išsibarstę, pagrindinis Abos vienuolynas, žinomas Kirti pavadinimu, yra didelis ir centrinis. Vienuoliai iš Kirti šios prefektūros neramumuose buvo ypač aktyvūs, o vienuolyną nūnai akylai saugo policija.
Pekine gyvenanti tibetietė tinklaraštininkė Woeser, kuri atidžiai stebi šį regioną, sako, kad valdžia netyčia padidino nestabilumą Sičuanyje, kai po 2008 m. neramumų iš vienuolynų aplink Lasą išvarė šimtus atvykėlių vienuolių. Daugelis buvo iš Sičuano ir į savo vienuolynus jie grįžo su istorijomis apie neramumus Lasoje ir po jų buvusius priešpriešinius kaltinimus. Kiti, atkirsti nuo savo vienuolynų, tapo klajojančiais nepatenkintaisiais. Pasak Woeser, Gandzi aistras pakurstė prefektūros partijos vado, hanio Liu Daopingo, kompromisų nepripažįstančios tirados. (Aboje partijos sekretorius irgi hanis, kaip ir pačiame Tibete.)
Sičuano tibetiečius atsisakyti protestų valdžia bandė priversti bauginimais, įvesdama griežtus nuosprendžius vienuoliams, kurie kaltinami prisidėję prie susideginimų. Londone įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Free Tibet“ sako, kad kol kas įkalinti šeši. Kurią pusę palaiko teismai, aišku iš Songpano srities teismui suteikto titulo: „Pažangus kolektyvas, kuriam patikėta priešintis separatizmui ir saugoti stabilumą.“ Ne per daugiausia subtilumo ar vietos kompromisui. Nerimstantiems Sičuano vienuoliams pasigailėjimo tikėtis neverta.
