Sveikinimai V. Dombrovskiui – labai santūrūs.
Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis jau trečią kartą formuoti vyriausybę pasiūlė Valdžiui Dombrovskiui, vadovaujančiam „Vienybės“ partijai. Tačiau naujosios vyriausybės perspektyvos vertinamos skeptiškai.
Spalio 25 dieną Latvijos Saeima patvirtino naująją vyriausybę: už ją balsavo 57 parlamentarai iš 100. Nors formaliai valdančioji koalicija turi tik 50 Saeimos narių, vyriausybę parėmė nepriklausoma parlamentarų grupė, vadovaujama Klauso Olšteino (vos tik prisiekusi naujajai Saeimai ši grupė netikėtai paliko „Zatlero reformų partiją“), o vieną papildomą balsą ji gavo „netyčia“ – vienas iš opozicijoje likusių „Žaliųjų ir valstiečių sąjungos“ narių pareiškė, kad nuspaudė ne tą mygtuką.
Savo kalboje Saeimos nariams V. Dombrovskis akcentavo ekonomikos bei teisinės sistemos stiprinimą. Vyriausybei teks pasistengti norint sėkmingai baigti tarptautinio skolinimosi programą ir dar kartą siūlyti „susiveržti diržus“. Ypatingos svarbos uždaviniu premjeras įvardijo 2012 m. biudžeto priėmimą, kuris ir bus reikšmingiausias dabartinės vyriausybės patvarumo testas.
„Vienybės“ partijai atiteko penkios ministerijos: finansų (Andris Vilkas), gynybos (Artis Pabrikas), socialinės apsaugos (Ilzė Vinkelė), sveikatos (Ingrida Circenė) bei žemės ūkio (Laimdota Straujuma, nepartinė).
„Zatlero reformų partija“ savo atstovus delegavo į užsienio reikalų ministeriją (Edgaras Rinkevičius, buvęs prezidento Valdžio Zatlero kanceliarijos vadovas, formaliai nepartinis), ekonomikos (Danielis Pavlutis), vidaus reikalų (Richardas Kozlovskis), švietimo (Robertas Kilis) ir aplinkos apsaugos bei regioninės plėtros ministeriją (jai vadovaus buvęs tariamas kandidatas į premjerus Edmundas Sprūdžas). Be to, atsakomybę už susisiekimo ministeriją solidariai dalinsis abi didžiosios valdančiosios partijos – šiai ministerijai paskirtas vadovauti nepartinis Ainis Ronis. Nacionaliniam aljansui atiteko teisingumo (Gaidis Bėrzinis) bei kultūros (Žaneta Jaunzemė-Grendė) ministrų portfeliai.
V. Dombrovskis teigia, kad nepartinių specialistų įsiliejimas į ministrų komandą įrodo vyriausybės pasiryžimą profesionaliai vykdyti savo uždavinius, o ne vien orientuotis į įsipareigojimus partijoms. Tačiau latvių spaudoje jau pasirodė skeptiškų nuomonių, teigiančių, jog „profesionalai“ nepasižymi jokiais ypatingais profesiniais pasiekimais ir greičiausiai tapo ministrais tik dėl politikų protekcijos. Net Latvijos prezidentas A. Bėrzinis siūlė V. Dombrovskiui dar persvarstyti galutinį ministrų sąrašą ir paprašė teisėsaugos institucijų pateikti turimą informaciją apie kandidatus į ministrus. Latvijos žiniasklaidoje pasklido įtarimų, kad teisingumo ministras G. Bėrzinis gali turėti ryšių su Ventspilio mero Aivaro Lembergo aplinka. Naujienų portalas pietiek.com pranešė, jog G. Bėrzinis figūruoja vadinamosios „Venstpilio bylos“ puslapiuose ir neoficialiai įvardijamas kaip A. Lembergo „paštininkas“. Pats naujasis teisingumo ministras griežtai atmetė šiuos įtarimus.
Vis dėlto didesnė dalis visuomenės kol kas suteikė „pasitikėjimo kreditą“ nepartiniams ministrams: apklausų duomenys rodo, kad 44 proc. Latvijos gyventojų teigiamai vertina nepartinių ministrų perspektyvas, o 23 proc. baiminasi, jog šie kabineto nariai pakenks vyriausybės darbui.
Žlugs dar iki Kalėdų?
Naujajam ministrų kabinetui jau netrūksta kritikos ir skeptiškų prognozių. Latvijos prezidentas A. Bėrzinis neslepia savo abejonių dėl būsimos vyriausybės darbo ir laukia jos kompetencijos įrodymų. Koalicija buvo konstruojama chaotiškai, o labiausiai išsiskyrė didžiųjų partijų lyderių nuomonės, ką reikėtų kviesti į koaliciją „trečiuoju“ partneriu: Latvijos nacionalistus ar prorusišku laikomą „Santarvės centrą“. Galiausiai buvęs prezidentas V. Zatleras nusileido V. Dombrovskio partijos spaudimui ir sutiko bendradarbiauti su Nacionaliniu aljansu. Pats V. Zatleras taip ir liko „be nieko“ – pretendavęs į Saeimos pirmininko postą po dviejų nesėkmingų balsavimų turėjo užleisti šią poziciją buvusiai Saeimos pirmininkei Solvitai Aboltinai („Vienybės“ partija), kuri tik vieno balso persvara galiausiai buvo patvirtinta parlamento vadove.
Po nepavykusių balsavimų „Zatlero reformų partijoje“ vis dar tvyro įtampa, o partijos įkūrėjo V. Zatlero pozicijos joje silpsta. Regis, pats V. Zatleras nelabai tiki koalicijos ilgaamžiškumu. Latvijos žiniasklaida paskelbė slapta įrašytą pokalbį, kuriame šios partijos vadovas samprotauja, kad koalicija žlugs jau kitų metų pavasarį. Neva tai skatins nekorektiški ir koalicijai nepriimtini Nacionalinio aljanso sprendimai – pavyzdžiui, viešas dalyvavimas latvių legionierių (tarnavusių nacių kariuomenėje Antrojo pasaulinio karo metais) renginiuose kovo 16 dieną. Vis dėlto oficialiai V. Zatleras teigia, kad jei šiemet vyriausybei pavyks Saeimoje gauti paramą 2012-ųjų biudžetui, ši vyriausybė gali išsilaikyti ir likusius trejus metus.
