Lietuvos banko teigimu, „Snoro“ gelbėjimas mokesčių mokėtojams kainuotų brangiau nei likvidavimas.
Lietuvos banko valdyba nusprendė pripažinti „Snorą“ nemokiu ir kreipsis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašymas iškelti nacionalizuoto banko bankroto bylą teismą turėtų pasiekti penktadienį popiet. Teismui iškėlus bankroto bylą, bankui visam laikui atšaukiama išduota veiklos licencija. (Papildyta „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių pozicija)
„Mes nematome kitų būdų, kaip sveikiausiai spręsti šią problemą, kaip tik šį banką likviduoti“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jis skaičiavo, kad iš „Snoro“ turto dingo daugiau nei 3,4 mlrd. litų.
Pagal laikinojo administratoriaus pateiktą išvadą ir tarpines finansines ataskaitas, šio banko grynoji vertė yra žymiai mažesnė negu įsipareigojimai, todėl bankas yra nemokus. Anksčiau buvo nurodoma, kad „Snoro“ turtas balanse yra kiek didesnis nei 8 mlrd. litų, tačiau dabar jo likę tik 4,6 mlrd. litų.
Administratorius pasiūlė Lietuvos banko valdybai galimus „Snoro“ gaivinimo modelius. Tarp jų minima valstybės finansinė injekcija dabartinio banko kapitalui ir veiklai atkurti, banko turto ir įsipareigojimų perdavimas kitam jau veikiančiam ar valstybės įsteigtam bankui, banko padalijimas sudarant galimybę apsaugoti ir neapdraustų kreditorių interesus.
Gelbėti per brangu
Tačiau, anot Lietuvos banko išplatinto pranešimo, „Snoro“ pertvarkos būdų palyginamoji analizė parodė, kad bet kokio naujai sukurto subjekto vėlesnės nesėkmės rizika yra pernelyg didelė – nėra pakankamų prielaidų greitu laiku atkurti pelningą veiklą, galimi dideli nuostoliai dėl teisinių ginčų.
Tokios rizikingos banko gelbėjimo operacijos mokesčių mokėtojams esą kainuotų gerokai brangiau ir užtruktų žymiai ilgiau nei banko „Snoras“ likvidavimas.
Lietuvos bankas taip pat atšaukė ankstesnius valdybos nutarimus, kuriais buvo leista vykdyti kai kurias banko operacijas.
Įsigaliojus Lietuvos banko valdybos nutarimui, pradeda veikti indėlių draudimo mechanizmas.
Indėliai kompensuojami Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytomis sąlygomis – draudžiama suma iki 345 tūkst. 280 litų fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatyme taip pat numatyta, kad indėliai turi būti kompensuoti per 20 darbo dienų. Indėlių draudimo įmonė šį terminą gali pratęsti 10 darbo dienų.
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija, subūrusi nemažą dalį tų, kurie banke laikė dideles, draudimu neapsaugotas sumas, indėlius ir obligacijas, nė vienu iš specialistų aptariamų variantų nėra patenkinta, penktadienį ryte rašo „Verslo žinios“.
Asociacijos vadovas Danas Arlauskas sakė, kad jos narius tenkintų tik restruktūrizavimo variantas. Tačiau tam esą reikia priimti politinį sprendimą – atsitraukti nuo užsibrėžto tikslo biudžeto deficitą kitais metais sumažinti iki 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Iš mūsų pusės tai būtų įvairūs ieškiniai, ilgalaikiai. Manau, kad asociacija turėtų darbo ne metams, o penkeriems ar daugiau į priekį, koordinuojant visus veiksmus. Siektume atsakomybės pareigūnų, kurie turėjo užtikrinti banko veiklą“, – sakė D. Arlauskas.
Gavus žinią, kad buvęs didžiausias „Snoro“ akcininkas Vladimiras Antonovas antradienį pardavė banką Ukrainoje, pasak D. Arlausko, jau reikia kelti klausimą, kodėl atsakingi pareigūnai neužtikrino savininkų turto priežiūros.
Akcininkai sulaikyti
Didžiojoje Britanijoje vykdant Lietuvos išduotą Europos arešto orderį sulaikyti buvęs „Snoro“ akcininkai V. Antonovas ir Raimondas Baranauskas. Tai patvirtino Generalinė prokuratūra.
V. Antonovas valdė 68,10 proc., o R. Baranauskas – 25,31 proc. „Snoro“ akcijų.
Abu buvę banko „Snoras“ vadovai buvo pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo. R. Baranauskui taip pat pareikšti įtarimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
