Ar 2000 metų gegužę bankrutavusios bendrovės „Panevėžio maistas“ darbuotojai pamiršo išeitines kompensacijas gavę dešromis ir konservais, ar jie tapo tuomečių įmonės likvidatorių klaidų aukomis? Toks klausimas kilo, kai į dabartinį bendrovės administratorių bendrovę „Notisa“ ir į Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyrių pradėjo eiti buvę vadinamojo mėsos kombinato darbuotojai, pasipiktinę, kad negavo dešimt ir daugiau metų lauktų išeitinių kompensacijų, nors jų bendradarbiai pinigų jau sulaukė.
Žmonės rodo dokumentus su įrašais, kokias sumas įmonė jiems liko skolinga. Administratorius jiems baksnoja pirštu į grafą apie išeitinę kompensaciją, kurioje pažymėta „O“. Vadinasi, išeitinė kompensacija jiems nepriklauso.
Buvę darbuotojai dievagojasi, kad jokių išeitinių kompensacijų jiems niekas nėra išmokėjęs nei pinigais, nei natūra: dešromis, konservais ar mėsa, kaip kai kuriems jų bendradarbiams.
Bankroto administratorius Dargiras Bardišauskas buvusiems mėsos kombinato darbuotojams, kurie save laiko nuskriaustais, siūlo kreiptis į teismą.
Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nadiežda Stragienė mano, kad pirmiausia dėl šių žmonių reikia pasiaiškinti su Garantiniu fondu.
Vienai buvusiai bendrovės „Panevėžio maistas“ darbuotojai ji padėjo surašyti oficialių raštą Garantiniam fondui.
„Kai sulauksime atsakymo, matysime, ką galime žmonėms patarti“, – sakė ji.
N.Stragienės teigimu, panašių atvejų nėra buvę nė su vienos bankrutavusios Panevėžio įmonės darbuotojais.
Panevėžietė 60 metų Birutė Milaševičienė, šiemet rugsėjį išgirdusi, kad Garantinis fondas „Panevėžio maisto“ darbuotojų išeitinėms kompensacijoms išmokėti skyrė beveik 300 tūkstančių litų, apsidžiaugė.
Moteris tikėjosi, kad po dešimties metų iš buvusios darbovietės atgaus bent dalį pinigų iš jai nesumokėtų 2 tūkstančių 542 litų. Ji kreipėsi į bankroto administratorių ir kantriai laukė.
Tačiau vietoj pinigų lapkritį B.Milaševičienė sulaukė atsakymo, kad išeitinė kompensacija nepriklauso, nes pagal archyve rastus dokumentus ji šiai darbuotojai neapskaičiuota. Nustebusi pensininkė pati nuvažiavo į Panevėžio miesto savivaldybės archyvą ir susirinko visus dokumentus, įrodančius, kad buvusi darbovietė jai yra įsiskolinusi daugiau kaip pustrečio tūkstančio litų. B.Milaševičienė turi 2002 metais mėsos kombinato administracijos išduotą pažymą, kurioje aiškiai parašyta, kad išeitinė kompensacija jai neišmokėta. Tačiau kituose jos turimuose dokumentuose, grafoje, kurioje turi būti pažymėta išeitinės kompensacijos suma, įrašytas nulis.
(…)
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite lapkričio 24 d. „Sekundėje“.
