Sprendimų dėl neapdraustų lėšų raginama dar palaukti.
Vyriausybė ir Lietuvos bankas siekia skubiau sukurti mechanizmą, kad apyvartines lėšas „Snore“ laikiusios įmonės galėtų naudotis iki 345 tūkst. Lt siekiančia pinigų suma – jos gautų garantiją ir tokio dydžio kreditą galėtų gauti kitame banke. Tačiau tokia schema kliūva teisininkams, nes „Snoras“ nėra bankrutavęs, rašo „Verslo žinios“.
„Puikiai suprantu, kad kai kam tai išgyvenimo klausimas ir šie pinigai verslui reikalingi kaip oras, be kurio jos nekvėpuotų. Tačiau yra daug teisinių klausimų, atsakymų į kuriuos mūsų teisės aktuose nėra“, – aiškina ūkio ministras Rimantas Žylius.
Pasak jo, šiuo metu institucijos, tokios kaip Ūkio ir Finansų ministerijos bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), aiškinasi, kaip verslas kuo greičiau galėtų naudotis valstybės apdraustomis lėšomis. R. Žylius pripažįsta, kad panašios praktikos nėra, todėl sprendimai nepriimami taip greitai, kaip norėtųsi.
Kaip teigia ministras, banke esančioms ES paramos lėšoms – avansiniams mokėjimams ar kompensacijoms už atliktus darbus – pirmenybė nebus taikoma, nes to padaryti neįmanoma. Kaip ir apskaičiuoti, kiek banke yra įstrigę ES paramos milijonų. „Tai nėra šios dienos klausimas“, – „Verslo žinioms“ teigė ministras. Informacijos, kaip bus su kitomis įmonių lėšomis, kurių nedraudžia valstybė, ministras ragina dar truputį palaukti.
Pasak Dano Arlausko, vadovaujančio „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai, kitas žingsnis, turėtų būti susijęs su INVEGA garantijomis, pagal kurias įmonėms „Snoro“ banke buvo suteiktos kreditinės linijos. Šias lėšas irgi turėtų būti leista perkelti į kitus bankus.
Tačiau teisininkai tvirtina, kad bankas nėra bankrutavęs ir schemoms, kurios galėtų veikti bankui bankrutavus, šiandien kliudo įstatymai.
