Prancūzijoje nesutariama, kiek pavojingos yra atominės elektrinės.
Atominių jėgainių klausimas kelia sumaištį tarp Prancūzijos politinės kairės stovyklų. Jau kurį laiką šalies žiniasklaida netyla apie derybas tarp Žaliųjų ir Socialistų partijų. Šios pasiryžusios smarkiai sumažinti Prancūzijoje veikiančių jėgainių skaičių bei elektros, pagamintos atominėse elektrinėse, dalį.
Tačiau Michelis Sapinas, kuriam patikėta organizuoti Socialistų partijos kandidato į prezidento postą Francois Hollande‘o rinkimų kampaniją, pareiškė, kad socialistų kandidatui laimėjus rinkimus, per ateinančią prezidento kadenciją tebus uždarytos dvi jėgainės. Tuo tarpu praeitą savaitę tarp Socialistų ir Žaliųjų partijų pasirašytoje sutartyje iki 2027 metų numatoma sustabdyti net 24 reaktorius, rašo „Le Figaro“. Ar tai reiškia, kad socialistai suprato pernelyg ryžtingai įsipareigoję ir skuba švelninti sutarties sąlygas?
M. Sapinas pripažino, kad F. Hollande‘o pozicija yra vienareikšmiška – būtina mažinti priklausomybė nuo branduolinės energijos. Tačiau mažinti toli gražu nereiškia visiškai jos atisakyti. Socialistų stovykloje pasigirsta balsų, siūlančių nuoseklų atominių elektrinių uždarymo procesą, kuriam įtakos turės atsinaujinančių energijos šaltinių kūrimas. Taigi panašu, kad kol kas Prancūzijos nelaukia Vokietijos, Šveicarijos ar Belgijos, dedančių pastangas greičiau atsisakyti branduolinės energijos, likimas.
Nors šįkart dešiniųjų atstovai linkę tylėti, galima prisiminti jų kritikos bangą socialistų ir žaliųjų susitarimui dėl Prancūzijos atominių jėgainių. Tuomet kritikuota, kad žadama tai, ko nebus galima ištesėti. O jeigu tokių pažadų bus laikomasi bet kokia kaina, eiliniams prancūzams tai brangiai atsieis. Jau dabar nerimą kelia sklindančios kalbos apie branduolinės energijos giganto taupymo politiką, kuri kainuos nuo 2700 iki 2900 prarastų darbo vietų, rašo „Liberation“.
Šiokios tokios kritikos socialistams vis dėlto nepagailėjo jų žalieji partneriai. Šiems nesuprantama, kaip galima viešai skelbti konkrečius skaičius, kai niekas iš tiesų negali nuspėti ateities. Kitaip tariant, norint uždaryti atominę elektrinę, pirmiausia būtina išnagrinėti daug kriterijų: elektrinių amžių, pavojų, sąnaudas, kurių pareikalautų jėgainės renovacija, ir pan.
Atrodo, kad patikėti politikams spręsti branduolinės energetikos ateitį – pavojinga. Apsaugos nuo radioaktyvių medžiagų ir branduolinės energijos saugumo instituto ekspertų pateiktose išvadose teigiama, jog nė viena Prancūzijos teritorijoje esanti atominė elektrinė nekelia pavojaus, dėl kurio ją reikėtų uždaryti, rašo „Le Monde“. Tačiau šių elektrinių saugumas turi būti nedelsiant stiprinamas. Taigi beveik šimto ekspertų ruoštas ir paskelbta ataskaita toli gražu neleidžia atsakingiems asmenims sėdėti sukryžiavus rankas.
Buvo aptikta tokių neatitikimų kaip nepakankamos vandens atsargos generatorių garui aušinti ar neapskaičiuota seisminių sukrėtimų rizika atsarginių elektrinės generatorių aušinimo sistemai. Pasak minėto instituto direktoriaus, kalba eina ne apie esminius atominių jėgainių trūkumus, bet apie veiksnius, kurie kilus incidentui situaciją paverstų pavojinga. Trumpai tariant, jeigu padidintos rizikos elektrinėse atsitiktų incidentas, pranokstantis reaktorių saugumo galimybes, vargu ar šie išlaikytų.
Kai kurie ekspertų išvadas ir rekomendacijas linkę vadinti prieštaringomis. Vienas žaliųjų stovyklos atstovas stebėjosi, kaip ataskaitą parengę ekspertai reaktoriams leidžia ir toliau netrukdomai veikti, kai patys pripažįsta, jog jų saugumas turi trūkumų. Tačiau vargu ar ši ir kitos politikų pozicijos branduolinės energijos klausimu yra objektyvios, ypač turint omenyje artėjančius prezidento rinkimus.
