Didžiausiu materialiniu turtu gyventojai laiko nuosavą būstą, tačiau, draudikų duomenimis, būtent jį šalies žmonės saugo mažiausiai. Lietuvoje tik nedaugelis įvertina draudimą kaip užtikrintą apsaugą nuo turto praradimo.
Kol neįvyksta nelaimė, gyventojai nėra linkę drausti savo turto. Tačiau užtenka, kad būstas būtų apvogtas, ir skubama į draudimo bendrovę, įvedama signalizacija. Tokią padėtį specialistai aiškina paprastai: kol nepatyrė grėsmės, gyventojai negalvoja, kad jiems gali kas nors bloga atsitikti. Juk daugelis įsitikinę, kad nelaimė juos aplenks.
Draudimo bendrovei „PZU Lietuva“ atlikus nuomonės tyrimą paaiškėjo, kad didžiausiu materialiniu turtu laikomas savas būstas, tačiau, draudikų duomenimis, būtent jį šalies žmonės saugo mažiausiai.
„Turto draudimo populiarumas pastaraisiais metais didėjo. Tam padėjo ir bankai, reikalavę apdrausti už paskolą įgytą būstą. Tačiau žmonės pamažu ir patys ima suvokti šio draudimo naudą. Pagal mūsų apklausą, pernai šalyje buvo apdrausta tik apie 20 proc. būstų“, – sako „PZU Lietuva“ bendrovės generalinis direktorius Marius Jundulas.
Draudikai pažymi, kad net ir sunkmečiu turi daugėti besidraudžiančiųjų. Žmonės ne tik įgijo nemažai turto, bet ir ėmė mąstyti, kaip jį apsaugoti. Kad ir nuo gaisrų, kurių nėra tiek daug, tačiau jų padaryti nuostoliai – patys didžiausi.
Nemoka saugoti
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojai turtą kaupė vieninteliu būdu – pirkdami būstą.
Automobilį vertingu turtu laiko ketvirtadalis žmonių, o didesnių santaupų, sukauptų per du dešimtmečius, pasak M.Jundulo, turi vos 2 procentai apklaustųjų. Kiek didesnė dalis – 4 proc. – turtą kaupia daiktais. „Nekilnojamasis turtas, kuriame gyvenama, yra laikomas pagrindiniu faktoriumi, vertinant savo turtingumą. Tyrimas parodė, kad būstas – namas ar butas – Lietuvos žmogui yra gyvenimo stabilumo garantija. Tačiau nesame turtinga valstybė su turtingais gyventojais, nes vis dar nemokame saugoti to, ką sukaupėme“, – pabrėžė M.Jundulas.
Jo teigimu, Lietuvos gyventojai, skirtingai nuo Vakarų valstybių, neįvertina, kad ir nekilnojamąjį turtą – kaip daiktus, automobilį ir kitas materialines gėrybes – reikia saugoti.
Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, Lietuvoje apdrausta tik 53 proc. namų, 21 proc. butų, 13 proc. namų turto.
„Kad įsivaizduotume, kiek žmonės praranda nesaugodami savo turto, verta atkreipti dėmesį, jog apdrausto turto savininkai vien per praėjusius metus patyrė žalos ir gavo 121 mln. litų išmokų. Kita pusė Lietuvos namų savininkų ir 80 proc. gyventojų, turinčių butus ir nedraudžiančių savo turto, nuostolius turėjo kompensuoti savo lėšomis.
Taigi mūsų šalies gyventojai už gaisro, avarijų, kitų nelaimingų atsitikimų sukeltus nuostolius turėjo sumokėti kelis šimtus milijonų litų – būtent tiek praranda gyventojai, nedraudžiantys savo svarbiausio turto“, – skaičiuoja „PZU Lietuva“ vadovas.
Jo teigimu, nenuostabu, kad Lietuvoje namai yra tarsi žmogaus turto matas – tai turi gana gilias istorines šaknis. Tačiau šiuo požiūriu lietuviai skiriasi nuo kai kurių Europos valstybių gyventojų, nes pastarieji linkę kaupti pinigus, o ne nekilnojamąjį turtą.
„Analizuodami Vakarų Europos gyventojų turto struktūrą pamatysime, kad nemaža dalis europiečių turi daugiau santaupų nei nekilnojamojo turto. Be to, šiose šalyse kur kas populiariau nuomotis būstą nei jį įsigyti. Lietuvoje galime stebėti kitokią tendenciją – žmonės, norėdami turėti nuosavą būstą, skolinasi pinigus iš bankų ir ilgiems dešimtmečiams prisiima finansinius įsipareigojimus. Tačiau, nors turtą kaupiame, nedidėja mūsų atsakomybė už jį“, – pažymi draudimo bendrovės vadovas.
Pasak M.Jundulo, gyventojai nėra linkę saugotis nuo didžiausių grėsmių. Neretai žmogus neturi jokios apsaugos nuo stichinės nelaimės. Škvalo, avarijos, gaisro nuostolius atlyginti gali tik draudimas, tačiau gana nedaug Lietuvos gyventojų įvertina jį kaip užtikrintą apsaugą, kad nebūtų prarastas turtas.
„Deja, dažnas turto apsaugą supranta siaurai – siekiama apsaugoti tik namuose esančius daiktus. Didžiausios investicijos skiriamos ne pagrindiniam savo turtui – būstui – apsaugoti, o tik fizinėms apsaugos priemonėms nuo vagių“, – aiškina generalinis direktorius. Tačiau, draudikų teigimu, pagrindinis turtas prarandamas ne dėl vagysčių. Per praėjusius metus apsidraudusiesiems išmokėta 76 mln. litų.
„Ką nors turint, visada išlieka rizika prarasti, tačiau ją galima minimaliai sumažinti“, – sako M.Jundulas.
„Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas teigia, kad šiais metais pastebimas kiek didesnis susidomėjimas draudimu. Visos gyventojų draudimo rūšys auga maždaug 3–4 proc.
(…)
Visą Vaidos REPOVIENĖS straipsnį skaitykite lapkričio 23 d. „Sekundėje“.
