Bendruomenę sukūrę Kembridžo universiteto lietuviai buria ir kitų universitetų lietuvius.
Geriausiuose Jungtinės Karalystės universitetuose studijuojantys lietuviai ir jų kolegos pastebi, kad Lietuvoje netrūksta inovatyvių verslo idėjų, tačiau reikia padėti joms vystytis – kurti smulkių ir vidutinių įmonių biržą, pritraukti investuotojų.
Praėjusio šeštadienio popietę į senąją Kembridžo universiteto studentų sąjungos salę susirinko pusantro šimto lietuvių ir besidominčių Lietuva kitataučių, besimokančių geriausiuose Jungtinės Karalystės universitetuose. Vyko pirmasis Kembridžo universiteto lietuvių studentų bendruomenės (CULS) organizuojamas Lietuvos idėjų forumas „Lietuva: dabar ir po dešimties metų“.
„Lietuvoje netrūksta novatorių, pirmųjų, kurie yra užsidegę turi puikių idėjų. Egzistuoja ir palaikymas jau įsitvirtinusiems verslams bei projektams. Tačiau kol kas mažoka pradinės stadijos verslo palaikymo, tai yra trūksta ankstyvųjų investuotojų, kurie padėtų, kol idėja vis dar nauja ir netvirta“, – pastebėjo viena iš renginio organizatorių Kembridžo doktorantė Urtė Neniškytė, siekianti mokslinės karjeros biotechnologijų srityje.
Kembridžo Universiteto dėstytojas bei verslo angelas Jackas Langas teigia, kad smulkių ir vidutinių įmonių biržos Lietuvoje nebuvimas neleidžia daugeliui gerų idėjų vystytis ir tapti stipriais verslais. J. Langas, palaikantis liberaliąją ekonomikos mokyklą, akcentavo, kad valstybė neturėtų kraipyti rinkos dinamikos dalindama paramą.
Verslininkas Jonas Bradfordas, vadovaujantis Kembridže įsikūrusiam „Springboard“ verslo akseleratoriui, tikino, kad viena iš pagrindinių Lietuvos verslumo vystymo kliūčių baimė suklysti.
„Tačiau klaidos ir pralaimėjimas yra būtinos pamokos kelyje galiausiai sukuriant kažką tvaraus. Jei visuomenė būtų atviresnė saviškių nuopuoliams, lietuviai daug sparčiau imtųsi kurti ir vėl atsistoti ant kojų“, – organizacijos „Global Lithuanian Leaders“ išplatintame pranešime apie renginį cituojamas J. Bradfordas.
Potencialas – finansinės paslaugos
Darbo grupės apie Lietuvos ekonomiką nariai diskusijoje nusprendė, kad finansinių paslaugų sektorius Lietuvoje turi daug potencialo pritraukti užsienio investicijas, todėl ši aukštą pridėtinę verte kurianti sritis turėtų būti įtraukta į tikslinių Lietuvos industrijų sąrašą.
„Dėl nedidelės Lietuvos ekonomikos, stambias finansines institucijas (pavyzdžiui, investicinius bankus), orientuotas į paslaugų teikimą vidinei rinkai, bus sunku pritraukti, tačiau orientuotis reikėtų į nišines finansų srities atšakas, kuriose Lietuva turi konkurencinius pranašumus, – sakė lietuvių, dirbančių Londono Sičio finansinėse organizacijose, klubo valdybos narys Petras Vaičius, „BofA Merrill Lynch“ banko viceprezidentas.
Pasak jo, į Lietuvą būtų galima bandyti pritraukti finansines institucijas steigti matematinius ar tyrimų centrus ir pasinaudoti stiprių Lietuvos universitetų teikiamu išsilavinimu šioje srityje. Analogiškas „Morgan Stanley“ kiekybinių tyrimų centras jau veikia Vengrijoje.
Darbo grupėje taip pat buvo pasiūlyta skatinti finansines institucijas Lietuvoje steigti savo pagalbinius ofisus (angl. back and middle offices).
Galiausiai, Lietuva galėtų pristatyti kaip investicinis fondų paslaugų regioninis centras. Tokioje srityje nėra reikalinga daug darbo jėgos, tačiau sukuriama aukšta pridėtinė vertė, suformuojant tam tinkamą įstatyminę bazę bei aktyviai propaguojant konkurencines galimybes regione.
