„Turime didelių planų ateinantiems keleriems metams“, – vasarą kalbėjo tuometis pagrindinis „Snoro“ akcininkas V. Antonovas.
Dabar jau buvęs stambiausias banko „Snoras“ akcininkas Vladimiras Antonovas dar visai neseniai viešai kalbėjo apie ambicingus savo planus plėstis Europos rinkoje. 2003 metais į „Snorą“ įžengęs V. Antonovas kone aštuonerius metus vengė viešumo. Šiemet jo pozicija pasikeitė – V. Antonovas pradėjo siekti daugiau viešumo ir dėmesio.
Šių metų birželį tuometis „Snoro“ savininkas atsakė į IQ klausimus apie Baltijos šalių perspektyvas ir banko grupės planus jose. Dabartiniame kontekste V. Antonovo atsakymai skamba visiškai kitaip nei tada, kai „Snoro“ perspektyvomis bent jau viešai niekas neabejojo.
– Jūsų vertinimu, ar pasaulio finansų krizė davė kokių vertingų pamokų? Ar verslininkai iš to pasimokė ir dabar elgiasi atsakingiau?
– Jeigu kalbėsime apie Lietuvą, tai čia greičiausiai visi išmoko pamoką, kad verslą kurti vien tik iš skolintų pinigų negalima, reikia nuosavo kapitalo. Veiklą vykdyti vien tik iš skolintų pinigų yra pavojinga. Kažkuriuo momentu net geros bendrovės nebeišgali padengti įsipareigojimų ir parklumpa.
Tai pirma problema ir pamoka, kurią visi gavo. Antra, visi tapo atsargesni ir gerokai atsargiau vertina tuos projektus, investicijų objektus, į kuriuos norisi dėti pinigus be jokių klausimų. Nors šiandien šalies ekonomika auga ne taip sparčiai, tačiau kokybiškiau, kokybė pakeitė kiekybę. Vertinu paskutinius makroekonominius rodiklius ir matau, kad Lietuvos ekonomika sėkmingai dorojasi su problemomis.
– O ką galvojate apie Baltijos šalių perspektyvas? Ar matote galimybių joms sparčiai augti?
– Baltijos šalys yra globalios ekonomikos dalis, kai globalinė ekonomika auga, auga ir jos, kai ji krenta – ir mes krentame. Atitinkamai labai svarbu, kaip Baltijos rinkos save ketina pozicionuoti. Ar kaip paslaugų ekonomikas, ar kaip industrines ekonomikas. Tai labiau komunikacijos klausimas. Kai pažiūriu į tai, ką daro šalių vyriausybės, skaičiai rodo, kad viskas daroma teisinga. Apskritai šio regiono perspektyvos geros.
Nereikia pamiršti, kad tai tranzitinis regionas, jungtis tarp Rytų ir Vakarų, iš to galima nemažai uždirbti. Esate gerai perpratę Rytų mentalitetą, kur 180 mln. gyventojų gyvena Rusijoje, 46 mln. Ukrainoje, tad iš viso daugiau kaip 200 mln. žmonių, tai didžiulė populiacija, kurią itin gerai supranta Baltijos šalių gyventojai. Taip pat ir narystė Europos Sąjungoje. Mano ir mano partnerių nuostata, kad galime sėkmingai plėtoti savo veiklą šiose rinkose.
– Kokie jūsų banko ir grupės planai artimiausiems metams?
– Kaip bankas, kaip finansų grupė, pirmas dalykas, kurį mes šiandien darome, tai kuriame holdinginę kompaniją, kuriai tikimės gauti reguliuotojo leidimą, kad ji taptų pagrindine visos grupės įmone. Taip pat ketiname atskirti bankinius ir nebankinius aktyvus. Bankinė grupė dairosi į įvairias rinkas, tačiau pirmiausia – į didelį augimo potencialą turinčias rinkas, kur galime uždirbti pinigus, nors negaliu pasakyti į kokias konkrečias rinkas dairomės. Žvalgomės į Estiją, kur mums kol kas nepakanka užimamos rinkos dalies, vedame derybas su potencialiais partneriais.
Per artimiausius metus ketinama išplatinti akcijas dviejose didelėse akcijų biržose – Varšuvos ir Londono, tačiau tai tėra idėja, dar ne galutinis sprendimas. Šiais metais taip pat stiprinsime kapitalo bazę, jeigu spėsime, tai darysime ne kartą, o du kartus. Ateityje taip pat ketiname suvienodinti produktus, procedūras ir prekės ženklų stilistiką.
Apibendrinus turime didelių planų ateinantiems keleriems metams, o galutinis tikslas yra didelė vieša kompanija, verslo grupė. Lietuva yra tarytum mūsų namai, iš kurių norime plėstis į kitas rinkas. Neturime planų kam nors parsiduoti ar su kuo nors susijungti.
– Jūs esate investavęs pinigų į įvairius verslus pradedant finansų sritimi ir baigiant automobiliais. Kodėl pasirinkote tokią strategiją? Juk vienu metu valdyti tiek daug skirtingų verslų turėtų būti itin sudėtinga.
– Visuose versluose, į kuriuos dedu savo pinigus, turiu partnerius, kurie prižiūri ir yra atsakingi už kasdienę veiklos priežiūrą. Mane ar mus labiau reikia laikyti investuotojais, kurie deda savo pinigus į bendroves, kai mato jų ateities perspektyvas. Taip finansuojame tokios organizacijos plėtrą ir iš to tikimės atitinkamos grąžos. Net jei pinigus dedame ne į bankinio tipo organizaciją, remiamės tais pačiais kriterijais, o mūsų tikslas yra maksimalizuoti grąžą. Visada stengiamės pasirinkti nepakankamai įvertintus aktyvus ir juos greitai optimizuoti. Tai labai paprasta strategija.
