„Snoro“ bankomatai informuoja, kad bankas nedirbs iki pirmadienio.
Pagrindinė priežastis, kuri sukėlė abejonių dėl „Snoro“ stabilumo komercinius bankus prižiūrinčiam Lietuvos bankui, – vertybiniai popieriai, kuriuos „Snoras“ deklaravo neva turįs. „Labai rimtų abejonių“ kelia vertybiniai popieriai, kurių vertė – 1,2 mlrd. litų. Gali būti, kad bankas šių vertybinių popierių apskritai neturi.
Jeigu abejonės pasitvirtins, vadinasi, „Snoro“ turto kokybė iš tiesų yra kur kas blogesnė, nei bankas iki šiol oficialiai deklaravo. Rugsėjo pabaigoje „Snoro“ turtas, paties banko pateikiamais duomenimis, buvo vertas 8,141 mlrd. litų. Jeigu įtarimai teisingi, „Snoro“ turtas yra 1,2 mlrd. litų mažesnis nei deklaruojama, kitaip tariant, – mažesnis nei 7 mlrd. litų. Tuo tarpu banko įsipareigojimai trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 7,35 mlrd. litų.
Minėti 1,2 mlrd. litų viršija akcininkų nuosavybę, kuri siekia 791 mln. litų.
Sumažėjus turtui, bankas turėtų didinti savo kapitalą. Tačiau „Snorui“ pastaruoju metu vis kildavo kliūčių pasididinti kapitalą – Lietuvos bankas reikalavo papildomos informacijos apie lėšų, skiriamų kapitalui didinti, kilmę. Padidintas kapitalas būtų pagerinęs banko kapitalo pakankamumo rodiklį. Rinkoje neoficialiai kalbama, kad „Snoras“ galbūt mėgino kapitalą didinti iš banke sukauptų indėlių – tokiu būdu pinigai būtų apsisukę ratu, o banko rodikliai pagerėtų.
Lapkričio 16 dieną Vyriausybė nusprendė perimti „Snorą“, kuris bus pertvarkomas. Pertvarkant banką išliks prievolė mokėti palūkanas už indėlius, tad sutarties pabaigos išlaukę indėlininkai atgaus ir indėlį, ir sukauptas palūkanas. Anksčiau laiko sutartį nutraukę indėlininkai atgaus tik pradinę sumą, o sukauptas palūkanas praras.
