Ką tik paskirtam Italijos laikinosios vyriausybės vadovui M. Monti dar teks užsitikrinti partijų paramą.
Silvio Berlusconi traukiasi, o pereinamoji Italijos vyriausybė artimiausiu metu privalo padaryti tai, ko šalis nesugebėjo nuveikti per visą dešimtmetį – išjudinti šalies ekonomiką ir atgauti investuotojų pasitikėjimą. Priešingu atveju Italija gali palaidoti paskutinę viltį, kad euras išgyvens, rašo „Verslo žinios“.
Italijos Senatas, Aukštesnieji parlamento rūmai, penktadienį balsavo už reformų, susijusių su biudžeto deficito mažinimu ir ekonomikos liberalizavimu, paketą. Žemesnieji parlamento rūmai už reformas balsavo šeštadienį. S. Berlusconi buvo pažadėjęs pasitraukti, kai šias reformas įtvirtinantys įstatymai bus priimti.
Pagal Italijos prezidento Giorgio Napolitano skubių veiksmų planą, galutinai patvirtinus Italijos finansinio stabilumo priemonių paketą, S. Berlusconi turėjo atsistatydinti, o pereinamosios, vadinamosios „techninės“, vyriausybės vairą turėjo perimti Mario Monti, buvęs ES konkurencijos komisaras.
Penktadienį jis, prezidento skubiai paskirtas senatoriumi iki gyvos galvos, pirmąkart balsavo Senate. M. Monti vadovaujamai vyriausybei teks nedelsiant įgyvendinti reformas, dėl kurių atidėliojimo Italijos ekonomika pastarąjį dešimtmetį beveik neaugo, o 1,9 trln. eurų , 120 proc. BVP siekianti skolų našta valstybę nustūmė už investuotojų pasitikėjimo ribų.
Šios reformos buvo apibrėžtos išsamiame S. Berlusconi laiške, kurį jis įteikė euro zonos lyderiams spalio mėnesį vykusio lyderių susitikimo išvakarėse. Tarp Italijos pažadų – pensinio amžiaus ilginimas, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų liberalizavimas, valstybės turto privatizavimas.
Galiausiai S. Berlusconi atsisakė ambicijos sukviesti išankstinius rinkimus ir sutiko paremti M. Monti kandidatūrą į pereinamosios vyriausybės vadovo postą. Rinkoms toks sprendimas buvo geriausias iš blogų Italijos variantų.
Nors politiniai įvykiai Italijoje pajudėjo itin sparčiai, vis dar lieka daug neatsakytų klausimų, rašo „Verslo žinios“. Ypač daug nežinios susiję su susiskaldžiusia S. Berlusconi Laisvės partija – neaišku, ar ji susitelks tam, kad paremtų M. Monti ir suteiktų jam patikimą daugumą vykdyti nepopuliarias reformas.
M. Monti yra užsitikrinęs pagrindinės opozicinės Demokratų partijos ir mažesnės Centristų sąjungos paramą, tačiau tai neužtikrina daugumos. Italijos Šiaurės lyga, mažesnioji ankstesnės S. Berlusconi koalicijos partnerė, pareiškė pasitraukianti į opoziciją. Manoma, kad Laisvės partija gali pamėginti išmainyti savo paramą M. Monti į postus jo ministrų kabinete.
