Latvijos žiniasklaidoje prekybos tinklai vaizduoti pozityviausiai, o nepalankiausią prekybos tinklų įvaizdį kūrė Lietuvos žiniasklaida.
Baltijos šalių spaudoje, interneto portaluose, radijuje ir televizijoje per tris šių metų ketvirčius buvo užfiksuotas 17 tūkst. 581 didžiųjų prekybos tinklų paminėjimas. Latvijos žiniasklaidoje prekybos tinklai vaizduoti pozityviausiai, o nepalankiausią prekybos tinklų įvaizdį kūrė Lietuvos žiniasklaida – čia neigiamų pranešimų dalis buvo didžiausia, rodo žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ atliktas tyrimas.
Lietuvoje didžiausia nepalankių pranešimų dalis teko prekybos tinklui „Norfa“ (23 proc. informacijos – beveik dvigubai daugiau nei kitiems tinklams). Analizuojant teigiamos komunikacijos pasiskirstymą pastebėta, kad Estijoje daugiausiai teigiamo dėmesio sulaukė „Rimi“ – palankūs pranešimai sudarė 21 proc. tinklo komunikacijos, o Lietuvoje ir Latvijoje geriausią įvaizdį kūrė „Maxima“ – beveik ketvirtadalis visų pranešimų apie šį tinklą buvo teigiami.
Mažmeninės prekybos rinkoje pagal paminėjimų skaičių Lietuvoje ir Latvijoje lyderio poziciją užėmė „Maxima“, o Estijoje dažniausiai minėti „Rimi“ ir „Selver“ prekybos tinklai.
„Lietuvoje ir Latvijoje didžiausiu paminėjimų skaičiumi išsiskyrė „Maxima“ (atitinkamai 61 proc. ir 54 proc.), o likusių prekybos tinklų komunikacija buvo apylygė“, – komentavo „Mediaskopo“ analitikė Brigita Dimavičienė.
Ji pažymėjo, kad kaimyninėje Latvijoje „Rimi“ atsiriekė trečdalį visų paminėjimų ir buvo antroje vietoje, o smulkesniems tinklams „Elvi“ bei „Iki“ liko tik mažiau nei dešimtadalis rinkos dalies. Estijoje aiškus lyderis neišsiskyrė – keturi pagrindiniai prekybos tinklai („Selver“, „Rimi“, „Maxima“ bei „Prisma“) tolygiai pasidalino paminėjimų žiniasklaidoje dalį
Lyginant analizuojamų tinklų paminėjimų dinamiką, intensyviausiai apie prekybos tinklus diskutuota metų pradžioje, o vasarą paminėjimų skaičius krito. Ryškiausias kritimas užfiksuotas Latvijos žiniasklaidoje – šioje šalyje prekybos tinklų komunikacija tiek paminėjimų, tiek pasiektos auditorijos prasme susiaurėjo beveik du kartus.
Bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis, didžiausias pranešimų srautas apie prekybos tinklus buvo užfiksuotas interneto šaltiniuose – Lietuvoje ir Estijoje interneto paminėjimai sudarė apie 60 proc., Latvijoje ši dalis buvo siauresnė ir nesiekė pusės visų pranešimų.
Atskirose Baltijos šalyse mažmeninės prekybos rinka bei žiniasklaidos požiūris į ją skiriasi. Lietuvos ir Estijos prekybos tinklų komunikacijoje neigiamos informacijos srautas ypač suintensyvėjo trečiojo ketvirčio metu ir buvo kelis kartus didesnis lyginant su kitais ketvirčiais.
Lietuvoje rugpjūčio mėnesį plačiai informuota apie Valstybinės darbo inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimus prekybos tinkluose ir juose aptiktus pažeidimus. Be to, Lietuvos žiniasklaida linkusi publikuoti daugiau pavienių gyventojų skundų dėl nekokybiškų maisto produktų, pirktų prekybos tinkluose – pranešimų apie sugedusią mėsą ar apipelijusius vaisius ypač gausu interneto šaltiniuose.
Estijoje daugiausia dėmesio skiriama kainų palyginimui įvairiuose prekybos centruose, kur didiesiems prekybos tinklams dažnai tenka nepalankus vertinimas. Tuo tarpu Latvijoje panašių pranešimų dalis ženkliai mažesnė – šioje šalyje žiniasklaida nelinkusi viešinti pavienių skundų.
Tyrimui buvo pasirinkti žiniasklaidoje dažniausiai minimi prekybos tinklai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – po 4 iš kiekvienos šalies.
