Felso oloje Vokietijos archeologai aptiko ne vieną vertingą radinį.
Vokietijoje rasti tapybos ant uolienos fragmentai yra seniausias Centrinėje Europoje aptiktas žmogaus tapybos kūrinys. Tačiau archeologai ir istorikai iki šiol nesutaria, kodėl uoliena buvo išpiešta raudonos ir rudos spalvų taškais.
Felso oloje netoli Ulmo miesto archeologai aptiko keturias išpieštas uolienos skeveldras, kurioms yra apie 15 tūkstančių metų. Pasak Tübingeno universiteto archeologo Nicholaso Conardo, tai yra įrodymas, kad Centrinėje Europoje žmonės jau tapė Vėlyvojo paleolito laikais.
„Šios dėmės tikrai nėra atsitiktinės. Akivaizdu, kad jos turi tam tikrą reikšmę. Tačiau reikia nuolankiai pripažinti, kad šiandien jos mes dar nežinome“, – Vokietijos žiniasklaidai neseniai sakė N. Conardas. Viena iš svarstomų versijų yra ta, jog skirtingų spalvų taškai galėjo turėti religinę reikšmę.
N. Conardo suburta archeologų komanda atrado senosios tapybos fragmentus dar 2009-aisiais, tačiau iš pradžių apie jų vertę ir reikšmę spręsti buvo sudėtinga. Nors dabar archeologai jau neabejoja tuo, kad uoliena buvo išpiešta prieš 15 tūkstančių metų, priežastys, kodėl žmonės tapė ant jos skirtingų spalvų ornamentus, vis dar tiriamos.
Manoma, kad skirtingų spalvų dėmės buvo nupieštos sumaišius hematito – mineralo – dulkes ir urvo viduje nuo uolienų lašantį vandenį.
Studentai patys bandė nupiešti ant akmens tokio paties dydžio taškus, tačiau jiems tai nelengvai sekėsi. Teptuku ar pirštų galais užtepti taškai buvo nevienodos formos ir dydžio – priešingai nei ant rastos 15 tūkstančių metų senumo uolienos. Tačiau lazdynmedžio šakele pavyko sudėti visiškai tokius pat taškus, kaip ir ant archeologinio radinio.
Per pastaruosius porą metų Hohle Fels urve aptikta ir daugiau reikšmingų radinių. Vienas jų – seniausiu žmonijos istorijoje laikomas vaizduojamasis kūrinys: maždaug prieš 35-40 tūkstančių metų sukurta 6 cm aukščio moters skulptūra, kurią atradėjai pavadino „Felso olos Venera“.
