Pagrindiniai demografiniai ir sveikatos būklės faktai Panevėžio mieste

Panevėžio miesto savivaldybėje visuomenės sveikatos stebėsena vykdoma pagal Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-6-27 patvirtintą Panevėžio miesto visuomenės sveikatos stebėsenos 2011–2013 metų patvirtintą  programą.

Faktai:

• 2011 metų pradžioje Panevėžyje gyveno 109 028 gyventojai. Per pastaruosius penkerius metus gyventojų sumažėjo 5554, arba 5 procentais.

• 2007–2010 metais viena iš pagrindinių Panevėžio miesto gyventojų skaičiaus sumažėjimo priežasčių yra neigiamas migracijos saldo. Daugiausia – 2681 gyventojas – emigravo 2010 m. Tai 4 kartus daugiau negu 2009 m. Emigrantų daugėjimui įtakos turėjo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Savo nuolatinės gyvenamosios vietos keitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę galėjo deklaruoti ir tie, kurie gyveno užsienyje jau anksčiau.
• 2011 m. pradžioje moterų buvo 10 020 daugiau negu vyrų (atitinkamai 59 524 ir 49 504). Moterys sudarė 54,6 procento visų gyventojų.
• 2010 m. Panevėžyje gimė 988 kūdikiai, tai 63 kūdikiais mažiau nei 2007 m. 1101 kūdikis gimė 2009 metais, tai daugiausia gimusių 2007–2010 metais.
• Dvejus metus Panevėžio mieste mažėjęs mirtingumas 2010-aisiais šiek tiek padidėjo ir pasiekė 2007-ųjų lygį. 2010 m. mirė 1238 žmonės, 65 žmonėmis daugiau negu 2009 m. Panevėžio miesto gyventojų mirties priežasčių struktūra nepakito. Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys.
• 2010 metais 694 asmenys mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, tai yra dažniausia Panevėžio miesto gyventojų mirties priežastis. Didžiausia gyventojų dalis (86,74 proc.), mirusių dėl šios priežasties, buvo vyresni nei 64 metų. 2010 m. nuo piktybinių navikų mirė 264 žmonės, tai 29 žmonėmis mažiau nei 2009 m. Daugiausia vyrų mirė nuo bronchų ir plaučių (38), skrandžio (11), priešinės liaukos (19), storosios žarnos (7) piktybinių navikų. Daugiausia moterų mirė nuo krūties (26), gimdos kaklelio (8), storosios žarnos (8), kiaušidžių (6) ir skrandžio (6) piktybinių navikų.
• 2010 m. 75 vyrai ir 38 moterys mirė dėl išorinių priežasčių. Palyginti su 2009 m., mirusiųjų dėl šių priežasčių padaugėjo 24 procentais. Panevėžio mieste 2010 m. 42 žmonės nusižudė, 11 žuvo eismo įvykių metu, 1 apsinuodijo alkoholiu ir 1 buvo nužudytas. Vyrų mirtingumas Panevėžio mieste dėl išorinių priežasčių sudarė 12 proc. visų mirčių. Viena iš pagrindinių išorinių mirties priežasčių tarp vyrų buvo tyčiniai susižalojimai, jie sudarė 41 proc. visų išorinių mirties priežasčių, o moterų – 30 proc. Eismo įvykiai sudarė 12 proc. visų vyrų išorinių mirties priežasčių, daugiausia gyvybių jie nusinešė 2007 m. (12).
• Kūdikių iki vienerių metų mirtingumas dažnai prilyginamas šalies socialinio ir ekonominio išsivystymo ekvivalentui. Lietuvoje 2010 m. mirė 153 kūdikiai (85 berniukai ir 68 mergaitės). Mažiausi kūdikių mirtingumo rodikliai 1000 gyvų gimusių 2010 m. užregistruoti Panevėžio miesto savivaldybėje (1 mergaitė ir 1 berniukas ).
• 2010 m. Panevėžio miesto gyventojai daugiausia sirgo kvėpavimo sistemos ligomis. Užregistruota iš viso 47 109 susirgimo atvejai, iš jų 29 214, arba 62 proc., ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir gripas. Kraujotakos sistemos ligų užregistruota iš viso 45 433 atvejai, iš jų 21 362, arba 47 proc., hipertenzinės ligos. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų užregistruota iš viso 27 079 atvejai, iš jų 10 125, arba 37 proc., artropijos.

Informaciją parengė Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Aušra Grikštaitė.

Informacijos šaltiniai: Statistikos departamentas ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.