A. Zuokui reikia galvoti naujus pažadus
Į kitąmet rudenį vyksiančių Seimo rinkimų maratoną gali įsitraukti naujas dalyvis. Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamas judėjimas „TAIP!“ artimiausiu metu turėtų transformuotis į politinę partiją.
A. Zuoko vadovaujama partija – kol kas bene rimčiausias naujas politinis darinys, galintis realiai varžytis būsimuosiuose Seimo rinkimuose dėl mandatų. Visuomeninio judėjimo „TAIP!“ sėkmė Vilniaus miesto savivaldybių rinkimuose natūraliai skatina tęsti politinį projektą. Partijos registravimas – būtinas žingsnis, nes Seimo rinkimuose visuomeniniai judėjimai dalyvauti negali.
2011 m. savivaldybių rinkimuose „Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija“ gavo 34 tūkst. vilniečių arba 17,7 proc. visų savivaldybės rinkėjų balsų. Nors šis rezultatas Vilniaus mastu buvo įspūdingas, perlipti būtiną 5 proc. ribą Seimo rinkimuose gali būti sudėtingiau. 2008 m. Seimo rinkimuose, kuriuose dalyvavo 1,3 mln. rinkėjų (aktyvumas siekė apie 48 proc.), 5 proc. sudarė 65,5 tūkst. balsų. Tad A. Zuokui ir jo naujajai partijai visoje šalyje reikėtų surinkti mažiausiai dar tiek pat, kiek potencialiai jis galėtų gauti Vilniuje.
Vilioja kitus liberalus
Pastaruoju metu A. Zuoko šalininkai aktyviai važinėjasi po įvairius Lietuvos regionus ir kalbina į kuriamą partiją stoti politiškai aktyvesnius vietos gyventojus ar jau dabartinius kitų partijų narius. Kaip prasitarė vienas iš dabartinių A. Zuoko bendražygių, ypač nemažai dėmesio sulaukiama iš dabartinių Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) narių. Pastaruosius neramina LiCS perspektyvos būsimuose Seimo rinkimuose – partijos populiarumas yra smarkiai nusmukęs, galimybės jungtis su Liberalų sąjūdžiu jau bemaž galutinai atmestos. LiCS sprendimas susidėti su Arūnu Valinsku ir jo likusiais rėmėjais partijos viduje taip pat vertinamas dviprasmiškai.
A. Zuokas neslepia, kad jo partija sieks laikytis liberalių idėjų, tad nauja politinė jėga taps svarbiausia konkurente ne tik LiCS, bet ir Liberalų sąjūdžiui. Konkurencija dėl liberalių pažiūrų rinkėjų visada buvo įtempta – tik per plauką į dabartinį Seimą pateko abi liberaliomis save laikančios partijos. Artimiausiuose Seimo rinkimuose galima tikėtis ir kitokių scenarijų – tik vienos liberalios partijos, peržengusios 5 proc. barjerą, arba nė vienos – jei balsai pasidalys apylygiai tarp trijų partijų, pretenduojančių į to paties elektorato balsus.
Kartu ar atskirai?
Pasklidusios kalbos, kad A. Zuokas kalbasi su Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių partija ir Ramūno Karbauskio Valstiečių liaudininkų partija kol kas gali būti tik muilo burbulas. Nors potencialiai visos trys partijos pavieniui rizikuotų nepakliūti į Seimą (o Krikščionių partija viena beveik neturėtų jokių šansų ten patekti), trijų partijų suma nebūtinai gali duoti teigiamą rezultatą.
Partijų koalicijoms reikia surinkti jau 7 proc. balsų, o tai dar labiau apsunkintų kelią į Seimą. Kaip neoficialiai kalbėjo vienas iš A. Zuoko šalininkų Vilniuje, pats Vilniaus miesto meras neketina „ant savo kupros“ tempti kitų susikompromitavusių politikų, tad prisiimti į koaliciją bent jau G. Vagnoriaus neketinama. R. Karbauskio ir A. Zuoko sąjunga taip pat būtų labai keista – tai būtų į labai skirtingus rinkėjus orientuotos partijos, todėl joms būtų sunku suderinti efektyvią rinkimų strategiją.
R. Karbauskio ir A. Zuoko sąjunga taip pat būtų labai keista – tai būtų į labai skirtingus rinkėjus orientuotos partijos, todėl joms būtų sunku suderinti efektyvią rinkimų strategiją.
Kol kas A. Zuokui ir jo bendražygiams netrūksta pasitikėjimo ir entuziazmo planuojant, kad jie gali ir vieni perlipti 5 proc. ribą. Kaip skelbia „Kauno diena“, pats A. Zuokas neatmeta galimybės būtį įtrauktas į rinkimų sąrašus, nors greičiausiai neatsisakytų Vilniaus miesto mero pozicijos, net ir dėl pergalės Seimo rinkimuose. Ši žinia, ypač jei įstrigs potencialiems A. Zuoko rėmėjams, gali būti rimtas kliuvinys partijos sėkmei – niekas nenori būti akivaizdžiai apgaudinėjamas.
