LS gauna daugiausiai paramos iš juridinių asmenų, o partijos nario G. Steponavičiaus komentaras apie anksčiau VPT pateiktus duomenis – „popsas“ – nuskambėjo garsiausiai.
Liberalų sąjūdis (LS) teigia, kad kai kurie portalo delfi.lt pateikti skaičiai byloja apie su partija nesusijusių įmonių ar institucijų skelbtus viešuosius pirkimus. Portalas šiandien paskelbė iš dalies susistemintus viešai prieinamus duomenis, kurie rodo, kad kai kurios LS parėmusios įmonės viešuosiuose pirkimuose per šios Seimo kadencijos laikotarpį laimėjo dvigubai didesnes sumas nei prie ankstesnės valdžios.
Nors LS lyderiai teigia, kad paramos partijoms ir laimėtų viešųjų pirkimų sutapimai nereiškia korupcijos, partija suskubo pateikti išsamesnių savigynos argumentų.
LS išplatintame pranešime teisinasi, kad „Hidrostatyba“, per LS buvimo valdžioje laikotarpį laimėjusi pusę milijardo litų vertų viešųjų pirkimų, paskutinįsyk 5000 litų suma partiją parėmė 2008 metų spalio 3 dieną – LS dar esant opozicijoje.
Partija taip pat tvirtina, kad iš kelininkų įmonės „Fegda“ paramą gavo lapkričio 24 dieną, kai Eligijus Masiulis dar nebuvo susisiekimo ministras. Tačiau pastaruoju atveju liberalų argumentas skubotas, kadangi rinkimai jau buvo įvykę, o koalicijos sutartis buvo pasirašyta prieš savaitę – lapkričio 17 dieną. „Fegda“ liberalams tuomet skyrė maksimalią paramos sumą – 39 tūkst. litų.
Tačiau LS toliau tvirtina, kad delfi.lt pateikti duomenys yra „žaidimas skaičiais“, o portalas „skaičiuoja praktiškai visas su partijų rėmėjais pasirašytas sutartis, nepriklausomai nuo to, kas skelbė konkursus“.
„Pavyzdžiui, tos pačios jau minėtos „Fegdos“ didžiausia pasirašyta sutartis yra 169 mln. litų vertės sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe, kuri pati organizavo viešųjų pirkimų konkursą“, – teigiama partijos išplatintame pranešime. Partija taip pat tvirtina oficialiai atsisakiusi įmonės „Šilutės automobilių keliai“, kuri laimėjo 60 mln. litų viešųjų pirkimų konkursuose, paramos.
Nuo „popso“ prie rimtesnių pasiteisinimų
Pirmoji apie viešųjų pirkimų ir partijų rėmimo sąsajas skaičiais prabilo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Šios vadovas Žydrūnas Plytnikas pareiškė, kad yra „tendencija“, jog partijas remiančios įmonės laimi viešuosius pirkimus.
Per šešerius metus politines partijas apie 24 mln. litų parėmusios įmonės laimėjo beveik pusę per tuos metus vykusių didesnių viešųjų pirkimų, kurių bendra vertė – beveik 21 mlrd. litų, informavo Ž. Plytnikas, tačiau detalią analizę, kuria remiantis pateikti skaičiai, VPT atskleisti atsisakė.
Po to, kai buvo paviešinti VPT duomenys, LS narys švietimo ministras Gintaras Steponavičius socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė „tokio popso“ seniai negirdėjęs. Pirmadienį delfi.lt paviešinus detalesnius skaičius G. Steponavičius teigė, kad sutarčių vertės ir paramos partijai faktas nėra korupcijos įrodymas.
„Aš klausčiau klausimą kitaip: ar tikrai verslas, kuris nori laimėti viešuosius pirkimus, būtų suinteresuotas remti partijas legaliai tokiu atveju? Ar ne paprasčiau tokiu atveju kaip tik atsiskaityti su asmenimis ar organizacijomis, nuo kurių sprendimų tai priklauso?“, – portalui teigė G. Steponavičius.
Jis taip pat teigė, kad beveik 6 mlrd. litų siekiantis didžiausių liberalų jurisdikcijoje esančių perkančiųjų organizacijų sudarytų sutarčių kraitis įrodo, kad partijos rėmėjų protegavimas nevyksta. Iki 2 mlrd. litų išaugusią LS rėmėjų sutarčių vertę G. Steponavičius aiškino tuo, kad apskritai padidėjo ES pinigų srautai, kurie neišvengiamai atsiliepia ir viešųjų pirkimų statistikai. Ypač tai esą būdinga E. Masiulio kontroliuojamame susisiekimo sektoriuje.
Kai kurios įmonės laimėjo dvigubai
Pirmadienį portalas delfi.lt paviešino viešai prieinamų duomenų, kuriuos pateikė VPT ir Centrinis viešųjų pirkimų portalas (CVPP), analizę ir paskelbė, kad LS remiančios įmonės ar įmonių grupės nuo tada, ka LS atėjo į valdžią, su valstybinėmis įstaigomis ir įmonėmis sudarė sutarčių už maždaug 2 mlrd. litų.
Kai kurios įmonės viešuosiuose pirkimuose figūravo ir ankstesnės valdžios kadencijos metu, tačiau per metais ilgesnį laikotarpį gavo beveik dvigubai mažiau pinigų.
Portalas teigia, kad daugiausiai lėšų šios partijos rėmėjams tarp liberalų kontroliuojamų valstybinių institucijų atseikėjo įmonės ir įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai, kuriai vadovauja LS lyderis E. Masiulis. Partijos kasai aukų nepagailėjusios įmonės sudarė didelės vertės sutarčių su „Lietuvos geležinkeliais“, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), kuriai vadovauja liberalų idėjinis vedlys Eugenijus Gentvilas. Stambių užsakymų partijos rėmėjams netrūko ir švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus jurisdikcijoje esančiose institucijose: universitetuose, mokyklose bei Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pavaldžiose įstaigose.
Daugiausia gavo konservatoriaus valdoma „Hidrostatyba“
Konservatorių partijai priklausančio Jono Dumašiaus vadovaujamos įmonės „Hidrostatyba“ nuo 2008 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio sudarytų sumų vertė buvo 510 mln. litų. Tai 274 mln. litų daugiau nei per 2004-ųjų lapkričio-2008-ųjų lapkričio laikotarpį. Iš daugiau nei pusės milijardo litų „Hirdostatyba“ 217,38 mln. litų užsitikrino iš sutarčių su „Lietuvos geležinkeliais“, o sutartys su KVJUD vertos 79,5 mln. litų.
„Fegda“ 2008-2011 metais gavo užsakymų už 452 mln. litų arba 246 mln. litų daugiau nei per ankstesnį laikotarpį. Koncernui „MG Baltic“ priklausanti „Minija“ gavo 296 mln. litų arba 145 mln. litų daugiau, o „Alvora“ nuo 2 mln. litų užsakymų kraitį padidino iki 228 mln. litų.
Ši statistika atspindi bendrą sutarčių vertę, tai yra, jei įmonė laimėjo konkursų pagal jungtinės veiklos sutartis su kitomis bendrovėmis, pateikiama visa sutarties suma, o ne konkrečios įmonės gausiamos lėšos.
Kai kurių LS rėmusių konkursuose laimėtos sumos sumažėjo, pavyzdžiui, „YIT Kausta“ kartu su „YIT Technika“ gavo perpus mažiau užsakymų – už 150 mln. litų. Žymiai sumažėjo ir „G4S“, „Milsa“ bei Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo laimėtos sumos.
Delfi.lt, remdamasis VRK skelbiamais duomenimis, teigia, kad nuo 2007 metų, tai yra ruošiantis 2008-ųjų Seimo rinkimams, dosniausiai LS finansavo „Achemos grupė“ ir „MG Baltic“. Pastaroji atseikėjo ketvirtį milijono, o „Achemos grupė“ – 185 tūkst. litų.
