Neturi galimybių
Neįgalūs asmenys jaučiasi diskriminuojami. Per Seimo, savivaldybių tarybų rinkimus jie negali išreikšti savo nuomonės, nes tam nesudarytos sąlygos. Tokią išvadą padarė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) atlikta apklausa.
Daugiau nei penktadalis (22,1 proc.) Lietuvos neįgaliųjų nebalsavo per pastaruosius Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimus. 38,9 proc. respondentų įsitikinę, kad jiems nėra sudarytos sąlygos atlikti savo pilietinę pareigą.
Apklausą inicijavusios ir atlikusios visuomeninės organizacijos LŽNS prezidentės Rasos Kavaliauskaitės teigimu, buvo siekiama išsiaiškinti, ar dabartinė balsavimo tvarka, kai neįgalūs žmonės turi vykti balsuoti į rinkimų apylinkę arba balsuoti namuose, yra jiems patogi.
Šių metų spalį vykusios apklausos rezultatai atskleidė, kad mažiau nei pusė (48,6 proc.) neįgalių žmonių mano, kad jiems sudarytos visos sąlygos atlikti savo pilietinę pareigą. Tai asmenys, pasak R.Kavaliauskaitės, kurių negalia neriboja judėjimo laisvės.
38,9 proc. respondentų teigė, kad jiems per rinkimus nesudarytos sąlygos balsuoti – nėra galimybių nuvykti iki rinkimų apylinkės ar pakilti iki balsavimo vietos.
Nori balsuoti internetu
R.Kavaliauskaitė sako, kad rinkimų įstatymuose numatyta galimybė, kad neįgalūs asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukusieji 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jiems dėl sveikatos būklės sunku atvykti į rinkimų apylinkę, gali balsuoti namuose. Tačiau tokį balsavimą ji vertina gana skeptiškai.
„Dabar veikianti rinkimų tvarka visiškai nepalanki tūkstančiams judėjimo negalią turinčių piliečių. Tokiems žmonėms siūloma balsuoti namuose, tačiau, norint tą padaryti, reikia apylinkių rinkimų komisijoms pristatyti prašymus – t. y. iš namų bet kokiu atveju teks išeiti.
Neįgalieji neretai skundžiasi, kad balsavimo dieną apylinkių rinkimų komisijos nariai pas juos neužsuka. Manau, kad vienintelė reali priemonė, kuri padidintų neįgaliųjų įsitraukimą į rinkimus, būtų elektroninio balsavimo įteisinimas Lietuvoje“, – įsitikinusi R.Kavaliauskaitė.
Pasak LŽNS prezidentės, neįgalieji per susitikimus su Seimo nariais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovais jau ne vieną kartą kėlė elektroninio balsavimo įteisinimo klausimą.
„Iki šiol atrodė, kad Seimo nariai, kurių rankose yra elektroninio balsavimo likimas, buvo abejingi mūsų argumentams. Norėtųsi tikėti, kad šios kadencijos Seimas pasielgs išmintingai ir suteiks tūkstančiams judėjimo negalią turinčių asmenų galimybę dalyvauti rinkimuose“, – sako R.Kavaliauskaitė.
Paskatintų rinkėjų aktyvumą
Panevėžio krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Regina Novikienė „Sekundei“ teigė, kad rinkimai dažniausiai vyksta įstaigose, o norint į jas patekti, reikia lipti laiptais. Tai, pasak R.Novikienės, ir yra didžiausia problema.
„Žinoma, galima susitarti, kad balsavimo biuletenius atneštų neįgaliesiems į namus, tačiau tai – ne tas pats. Dalis žmonių nori patys nueiti ir pareikšti savo valią, tačiau ne visada turi tokią galimybę“, – tvirtina R.Novikienė.
Jos teigimu, kartais būna, kad į namus biuleteniai neįgaliesiems neatnešami. Tiesa, tokių atvejų nėra daug. Panevėžio krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė teigia, kad ne vienas panevėžietis yra išreiškęs norą balsuoti internetu. Šiuo metu Panevėžyje yra apie 9500 neįgaliųjų.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
