Graikijos gyventojai nepasitiki nei referendumą siūliusiu surengti premjeru G. Papandreou (kairėje), nei jam pasipriešinusiu finansų ministru E. Venizelos.
Graikijos ministras pirmininkas George’as Papandreou pirmosiomis šeštadienio valandomis atlaikė pasitikėjimo balsavimą parlamente. Taip jis išvengė priešlaikinių rinkimų, kurie būtų dar labiau pakurstę Graikiją ir visą euro zoną krečiančią skolų krizę. (Papildymai visame tekste)
Taip G. Papandreou reagavo į parlamentarų parodytą pasitikėjimą.
Tačiau Graikija vis tiek skendi politinėje, socialinėje ir ekonominėje suirutėje. G. Papandreou pranešė ketinantis atsistatydinti, ragino sudaryti naują koalicinę vyriausybę, kuri galėtų užtikrinti parlamento pritarimą Europos lyderių parengtam 130 mlrd. eurų vertės paramos planui ir taip išgelbėtų šalį nuo bankroto, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
G. Papandreou ir jo socialistų vyriausybę balsavimo metu palaikė 153 iš 300 parlamentarų. „Mano postas yra paskutinis dalykas, kuris man rūpi. Man nesvarbu, kad galiu būti neišrinktas dar kartą. Atėjo laikas dėti naujas pastangas… Niekada negalvojau apie politiką, kaip apie profesiją“, – prieš balsavimą parlamentarams sakė ministras pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad nauja koalicinė vyriausybė turės užtikrinti paramos plano įgyvendinimą ir taip apsaugoti euro zoną nuo skolų krizės plitimo į kitas ekonomikas.
Anksčiau šią savaitę Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai įspėjo G. Papandreou, kad Graikija daugiau negaus nei cento tarptautinių kreditorių paramos, jeigu nepatvirtins praėjusį mėnesį Briuselyje suderėto paramos plano. Tokiu atveju, šalis pinigų pritrūktų jau gruodį.
Įstatymų leidėjams balsuojant, prie parlamento protestavo gyventojai.
Premjeru taps finansų ministras?
Graikijos premjeras šeštadienio vidurdienį susitiko su prezidentu Karolos Papoulias ir aptarė naujo ministrų kabineto formavimo galimybes. Skelbiama, kad derybos dėl naujos vyriausybės sudarymo turėtų prasidėti netrukus.
„Mano tikslas – sukurti bedradarbiaujančią vyriausybę. Nesutarimai neramintų mūsų partnerius Europoje dėl mūsų pasiryžimo likti euro zonoje“, – prezidentui žurnalistų akivaizdoje sakė G. Papandreou. Tolesnis Graikijos vadovų pokalbis vyko už uždarų durų.
G. Papandreou kiek anksčiau atmetė opozicijos siūlymus artimiausiu surengti priešlaikinius rinkimus. Toks sprendimas šiuo metu esą prilygtų nelaimei. „Yra vienas sprendimas. Pritarti paramos planui, nerengti rinkimų ir suburti stiprią vyriausybę“, – sakė jis.
Neįvardytų „Reuters“ šaltinių teigimu, Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos turi kai kurių partijų lyderių pasitikėjimą, todėl gali būti, kad jis bus naujos vyriausybės lyderis. Naujas ministrų kabinetas priešlaikinius rinkimus esą rengtų po to, kai šalis užsitiktintų ES paramą. E. Venizelos parlamente sakė, kad nauja vyriausybė galėtų valdyti iki vasario, o tada surengtų rinkimus.
Tačiau, kaip praneša britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, ši idėja kol kas nesulaukė entuziastingo opozicijos palaikymo. „Naujosios demokratijos“ partijos lyderis Antonis Samaras atmetė naujos vyriausybės sudarymo galimybę ir pakartojo savo reikalavimą surengti priešlaikinius rinkimus.
„Kaukė nukrito. G. Papandreou atmetė mūsų pasiūlymus ir turi už tai prisiimti atsakomybę. Rinkimai yra vienintelis atsakymas“, – išplatintame pranešime cituojamas A. Samaras.
Europos pareigūnų reakcija
Graikijos prezidento (dešinėje) ir premjero susitikimas.
Šeštadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad skolų krizės sprendimas Europoje gali užtrukti dešimtmetį. Tačiau jis gali būti pasiektas tik tuo atveju, jeigu šalys nustatys tam tikras ribas, kiek gali siekti jų skolos.
Graikijos krizė buvo vienas svarbiausių klausimų šią savaitę Kanuose vykusio G20 susitikimo klausimų. Į Kanus pasiaiškinti buvo pakviestas ir G. Papandreou, kuris pirmadienį pareiškė, kad šalies gyventojai referendume turės nuspręsti, ar verta vykdyti ES sukurptą pagalbos planą ir likti euro zonoje, o vėliau tokį siūlymą atsiėmęs.
Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso sutiko, kad Graikija gali palikti euro zoną. „Iš principo, šalis paliekanti euro zoną nėra gera. Tačiau nuo jos priklauso, ar bus įgyvendinti kartu priimti sprendimai“, – sakė J.M. Barroso.
Spalį Briuselyje sutarta, kad ES finansinės institucijos ir TVF Graikijai skirs 130 mlrd. eurų paramą, o privatūs investuotojai nurašys pusę turimos skolos. Mainais į tai šalies politikai turi įgyvendinti griežtas taupymo priemones, kurioms aršiai priešinasi gyventojai.
Tiesa, nepaisant pasipriešinimo taupymui, neseniai atlikta apklausa parodė, kad bent 70 proc. graikų norėtų likti pinigų sąjungoje.
