(Scanpix nuotr.)V. Putinas svajoja apie Sovietų sąjungos „beta versiją“?
Šią savaitę Maskvoje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos atstovų susitikimas su Rusijos Dūmos vadovais, kuriame buvo aptariami ir Eurazijos sąjungos įkūrimo planai. Nors iki šiol Vladimiro Putino kalbos apie naują ekonominę sąjungą buvo vertinamos skeptiškai, vis dėl to iš susitikimo grįžęs Lietuvos Seimo narys Petras Auštrevičius pareiškė – reikia ne tik nerimauti, bet ir rimtai aptarti šią temą ES ir NATO institucijose.
Pasak P. Auštrevičiaus, Rusijos ketinimas suvienyti posovietines valstybes į naują sąjungą gali turėti ilgalaikių geopolitinių pasekmių ir baigtis Rusijos nusigręžimu nuo Europos. Politikas tiki, jog naujas darinys laikui bėgant gali tapti rimtu ES konkurentu ir alternatyva jai, o Rusijos premjeras ketina ieškoti naujų ekonominių partnerių.
„Eurazijos sąjungos atsiradimas reiškia tam tikrus strateginius pokyčius Rytų Europos regione ir jie neapsiribos vien tik politiniais ir ekonominiais pasikeitimais, tačiau apims ir tokias sritis, kaip gynyba. Tai darys įtaką regiono saugumui ir stabilumui. Be to, ši sąjunga gali būti matoma kaip stipresnė alternatyva eurointegraciniams procesams, todėl ES ir NATO turėtų įvertinti šiuos Rusijos premjero planus“, – teigė Seimo narys.
Vertindamas ateities perspektyvas, P. Auštrevičius kalbėjo apie tai, jog dabar dar anksti bandyti nuspėti, kaip pasibaigs šis V. Putino svajonės įgyvendinimas.
Iki šiol nėra aišku, kas prisijungs prie šio projekto, kokios šalys norės kartu su Rusija kurti bendrą ekonominę erdvę. Preliudija šiai sąjungai tapo muitų sąjunga, tačiau ir jos pamatas nėra tvirtas, nes vos sukurta ji pradėjo braškėti – Gruzija iš jos išstojo.
Europoje vertinama įvairiai
Didžiausių ES valstybių laikraščiai irgi pateikė savo vertinimus ir spėjimus dėl naujos sąjungos perspektyvų ir siekių. Lenkijos „Dziennik“ skeptiškai pažiūrėjo į Eurazijos sąjungą ir visą sumanymą, vadindamas jį bandymu „seną tortą padengti nauju glaistu“. Tačiau, pasak laikraščio, niekas kitas be silpnėjančios Rusijos šiuo tortu nesižavi, todėl gali būti, kad V. Putinui teks jį valgyti vienam.
Vokietijos „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ pabrėžia naujai kuriamo darinio ir ES skirtumus. Nors Rusijos premjeras tikina, jog ekonominis bendradarbiavimas bus sukurtas remiantis ES modeliu, tačiau pamiršta paminėti svarbiausia – kad ES integracijos sėkmę lėmė pakankamai gerai išlaikytas balansas tarp stipriųjų bei pagarba mažoms valstybėms. Nei pirmo, nei juo labiau antro naujojoje sąjungoje nebus, todėl lygiavimasis į ES tėra rūkas, dengiantis tikrąją Eurazijos sąjungos prigimtį.
Pasak „The Financial Times“, V. Putinas bijo slapto Vakarų „atlantinio“ sąmokslo, todėl bando sukurti tvirtovę, kurį apsaugotų jo šalį ir valdžią nuo tokio likimo, koks ištiko Muammarą Gaddafį ir Libiją.
Didžiosios Britanijos laikraščiai naujo ekonominio darinio kūrimo planuose įžvelgia V. Putino liguistą baimę dėl Vakarų sąmokslo prieš Rusiją. „The Financial Times“ lygina naująją sąjungą su garsiu George’o Orwello romanu „1984“, kuriame viena iš galybių, Eurazija, nepaliaujamai kariauja su kitomis dviem – Okeanija ir Ostazija. Pasak leidinio, V. Putinas bijo slapto Vakarų „atlantinio“ sąmokslo, todėl bando sukurti tvirtovę, kurį apsaugotų jo šalį ir valdžią nuo tokio likimo, koks ištiko Muammarą Gaddafį ir Libiją.
Slovakijos dienraštis „Hospodarskie Noviny“ sąjungos įkūrimą vertina kaip bandymą patenkinti Rusijos gyventojų nostalgiją dėl žlugusios Sovietų sąjungos. V. Putinas nori rusams grąžinti pasitikėjimą ir pasididžiavimą savo šalimi pastatydamas naują, dar galingesnę ir dar baisesnę imperiją, kuri savo šlove aplenktų Sovietų sąjungą.
„Le Figaro“ pateikė šiek tiek kitokią įvykių versiją. Prancūzijoje vyrauja nuomonė, kad Rusija kuria sąjungą, nes bando rasti būdą pažaboti kinų konkurenciją Vidurio Azijoje. Kinijos klausimas jau seniai tapo Rusijos galvos skausmu, nes jėgų balansas pasikeitė ne pastarosios naudai. Naujoji sąjunga – tai atsakas į stiprėjančią Kinijos ekonominę ir politinę galią regione.
Rusijoje žinia sutikta be didelio entuziazmo
V. Putinas tikisi, kad Eurazijos sąjunga pradės veikti jau 2013 m., o iki 2015 m. visi integraciniai procesai ir instituciniai klausimai bus išspręsti. Nors sąjungos idėja buvo pasiūlyta jau prieš dešimt metų, tik dabar Rusija pasijautė pakankamai pajėgi imtis šios užduoties.
Ekspertų vertinimu, Eurazijos sąjungos struktūra bus kitokia, negu Sovietų sąjungos. Pagrindinis Sovietų sąjungos minusas buvo tas, kad joje buvo stengiamasi vienodai kontroliuoti tiek centrą, tiek pakraščius ir tai darė viena valdžia. Naujai Rusijos kuriama sąjunga bus kitokia – stipri ekonominė integracija paliks daug vietos savarankiškiems politiniams sprendimams,o Rusijai nereikės rūpintis dėl vidinių politinių peripetijų Ukrainoje ar stebėti prezidento rinkimus Kazachstane.
Rusijos premjeras taip pat planuoja sukurti bendrą valiutą su vienu jos emisijos centru. Tačiau verta pastebėti, kad jau beveik dvidešimt metų Rusija ir Baltarusija derasi dėl bendros valiutos ir stipresnio bendradarbiavimo, bet per tą laiką abi šalys turėjo keletą rimtų konfliktų: du dėl dujų, vieną dėl pieno ir dar vieną dėl mėsos. Tad viltys šį kartą sukurti bendrą ekonominę ir pinigų sąjungą atrodo per daug optimistinės.
Pravoslavų bažnyčios atstovai jau spėjo pasveikinti „puikią“ būsimojo Rusijos prezidento idėją.
Rusijos gyventojai, intelektualai ir visuomenės veikėjai naują premjero idėją vertiną įvairiai. Pravoslavų bažnyčios atstovai jau spėjo pasveikinti „puikią“ būsimojo Rusijos prezidento idėją bei išreiškė viltį, kad ši sąjunga gins visų pravoslavų teises ir tikėjimą ne vien tik regione, bet ir pasaulyje. V. Putinui jie palinkėjo stiprybės įgyvendinti šį projektą bei patikino, kad jeigu sumanymas pavyks, sąjunga būtinai turės įtakos viso pasaulio likimui.
Didžioji Rusijos gyventojų dalis skilo į dvi stovyklas. Vieni mano, jog tai tik priešrinkiminė agitacija, ir net jeigu projektas pajudės, jau iš pat pradžių „pinigai bus išvogti“, dėl ko laikui bėgant idėja bus nuleista ant žemės ir pamiršta. Be to, tokia sąjunga atvers kelią legaliai musulmonų ir kazachų migracijai į Rusiją, dėl ko gali kilti labai daug etninių problemų.
Kita Rusijos dalis tiki, kad Eurazijos sąjunga – tai bandymas apsisaugoti, nes Rusija vis labiau silpsta, o demografinė krizė gali būti šaliai pražūtinga. Bijodama karų Artimųjų Rytų regione Rusija ieško patikimų sąjungininkų, nes naujos krizės bangos pati viena valstybė gali neatlaikyti.
Kad ir kokia būtų šios sąjungos kūrimo priežastis, aišku, kad procesas jau pajudėjo. Susitikimas Maskvoje – tai tik pradžia to, kas gali išaugti į rimtą ES konkurentą ir stiprią atsvarą Kinijai. Kitą vertus, iki šiol Rusijos vykdyti projektai dėl ekonominio bendradarbiavimo su Baltarusija ar kitomis šalimis telikdavo vien tik planais, neturinčiais svaresnio pagrindo.






