Dauguma ekonomistų nesitikėjo, kad naujasis ECB vadovas M. Draghi iškart imsis ryžtingų veiksmų.
Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienio posėdyje nusprendė sumažinti bazinę palūkanų normą nuo 1,5 proc. iki 1,25 proc. po to, kai Graikijos pareiškimas apie referendumą į aukštumas pasiuntė Italijos ir Ispanijos skolinimosi kainą.
Toks ECB žingsnis buvo netikėtas 49 iš 55 „Bloomberg News“ apklaustų ekonomistų. Keturi apklausoje dalyvavę ekonomistai prognozavo, kad bazinė palūkanų norma mažės ketvirčiu procentinio punkto. Du ekonomistai tikėjosi, kad palūkanų norma bus apkirpta puse procentinio punkto.
„Tikėtina, kad dėl finansų rinkose tvyrančios įtampos ekonomikos augimas euro zonoje lėtės“, – po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje Frankfurte kalbėjo naujasis ECB vadovas italas Mario Draghi.
Ketvirtadienio posėdis, kuriame nutarta sumažinti bazinę palūkanų normą, buvo pirmasis, kuriam vadovavo M. Draghi, ECB vadovo pareigas pradėjęs eiti lapkričio 1 dieną.
Ekonomistų teigimu, sprendimas apkirpti bazinę palūkanų normą rodo, jog naujasis ECB vadovas nebijo imtis ryžtingų veiksmų, kurie yra reikalingi euro zoną krečiant skolų krizei.
