Vėlinių vakarą užsukusieji į Panevėžio kapines tapo makabriško reginio dalyviais – žybsintys mobiliaisiais telefonais, prožektoriais ar tiesiog žiebtuvėliais žmonės tarsi lunatikai lankstėsi nuo vieno kapo prie kito ieškodami artimųjų amžino poilsio vietų.
Tamsoje skendinčiais takais susikibę už rankų klaidžioję lankytojai svarstė, ar Savivaldybė jau tiek nusigyvenusi, kad apšviesti kapines paliko patiems mirusiesiems. Tačiau valdininkai aiškina nesuprantantys tokių priekaištų, esą nuo žvakių liepsnelių kapinėse buvę taip šviesu, kad nors laikraščius skaityk.
Kristaus Karaliaus katedros kapinėse palaidotų Panevėžio šviesuolių Juozo Miltinio, Vaclovo Blėdžio, Vygando Kosmausko kapviečių kultūros darbuotojas Arnoldas Simėnas su broliu Dariumi, buvusiu Panevėžio mero patarėju, spalio 31-osios vakarą ieškojo kone valandą, nors jas aplanko net kelis kartus per metus.
Veltui ratą apsukę broliai sugrįžo prie kapinių vartų ir antrąkart leidosi į paieškas.
„Geriau sekėsi atsinešusiesiems į kapines prožektorius, o mes neturėjome kuo pasišviesti – ėjome vedami nuojautos, nes apie 18 val. net takų nebebuvo įmanoma įžiūrėti“, – pasakojo A.Simėnas.
Anot jo, lyg pasityčiojimas iš klaidžiojančiųjų tamsoje takų pakraščiuose siūbavo nedegantys elektros šviestuvai.
Tokia pati tamsa tą vakarą Simėnus pasitiko ir Šilaičių kapinėse. Ką reiškia būti aklam, Darius patyrė, kai nematydamas po kojomis vos nesusigurino nosies užkliuvęs už bortelio prie Kristaus skulptūros.
Nors ir šiose kapinaitėse įrengti šviestuvai, tačiau, brolių teigimu, spalio 31-osios vakarą elektra tvieskė tik keliose prekybininkų palapinėse.
Daugelis pardavėjų pinigus skaičiavo pasilenkę prie ant prekystalių išrikiuotų degančių žvakių.
„Negi kapinės nėra prioritetinė sritis, kad Savivaldybė gaili biudžeto pinigų joms apšviesti? Vis dėlto visi, turtuoliai, vargšai, valdininkai ir verslininkai, kada nors ten pat atguls“, – taupymu kapinių sąskaita stebisi A.Simėnas.
Nuo traumų apsaugojo prožektoriai
Savivaldybės taupymo politika keistai atrodo ir gydytojai Marijai Zabulionienei. Spalio 31-ąją aklinoje tamsoje paklaidžiojusi po Šilaičių kapines, Vėlinių vakarą gydytoja su šeima aplankyti mirusiųjų išsiruošė į rankinę įsimetusi prožektorių. Jos teigimu, apie 20 val. kapinėse nešvietė nė vienas žibintas.
„Manau, kad galėjo būti netgi rimtų traumų, nes abu vakarus buvo taip tamsu, nors į akį durk. Su vyru ėjome susikibę už parankių absoliučiai nieko nematydami po kojomis.
Jei kitą dieną nebūtume pasiėmę prožektoriaus, daug kartų būtume išvertę iš vežimėlio neįgalią dukrą“, – pasakojo M.Zabulionienė.
Šventoje vietoje susilaikyti nuo keiksmų panevėžietei Linai irgi padėjo tik prožektorius.
„Laimei, Vėlinių išvakarėse Ramygalos g. kapines aplankęs draugas perspėjo, kad pasiimtume žibintą. Jei pati nebūčiau nuvažiavusi į Šilaičius, nebūčiau patikėjusi, kad Vėlinių vakarą tokiose didelėse kapinėse neįjungs šviestuvų. Netgi automobilių stovėjimo aikštelėje buvo tamsu. Kam tie stulpai ten stovi, jei iš jų jokios naudos?“ – stebėjosi Lina.
Neįveikė gėlių pardavėjų
Miesto apšvietimu besirūpinančių „Panevėžio gatvių“ direktorius Gintaras Petrauskas neigia, kad kapinaitės skendėjo tamsoje. Nors panevėžiečiai pasakoja matę neveikiančius šviestuvus, įmonės vadovas tvirtina, jog vis dėlto jie tvieskė.
Anot G.Petrausko, Ramygalos g. kapinėse elektra švietusi net du vakarus – spalio 31-ąją ir per pačias Vėlines, Šilaičiuose – tik lapkričio 1-ąją.
Direktoriaus teigimu, tai vienintelis kartas per metus, kada amžinojo poilsio vietose nuo 17 val. iki 21 val. įžiebiami žibintai, mat pagal kapinių lankymo taisykles kitomis dienomis į jas leidžiama įeiti tik šviesiu paros metu.
Vis dėlto direktorius pripažino, jog net ir tas kelias valandas tvieskiančio šviestuvo turbūt irgi reikėjo kone su žiburiu paieškoti. Įmonės darbuotojai nesugebėjo visų įžiebti.
Mat vieni senutėliai ir nebeveikiantys, o kitus įjungti elektros generatorių atsivežusiems darbininkams sutrukdė gėlių ir žvakių prekeiviai, nesutikę nuo įvažiavimo nors trumpam nukraustyti savo prekių.
„Negi mes su žmonėmis mušimės ir dėl tokio dalyko policiją kviesime?“ – aiškino G.Petrauskas.
Kapinėse siūlo skaityti laikraščius
Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo Antano Karalevičiaus nuomone, elektra kapinėse nereikalinga, o ypač – Vėlinių vakarą.
„Kapinėse nereikėjo prožektorių – žvakės taip švietė, kad buvo galima laikraščius skaityti“, – pareiškė valdininkas.
Anot jo, plečiant Šilaičių kapines šviestuvai netgi nebeprojektuojami. Esą dėl kelių valandų per metus Savivaldybei neracionalu išlaidauti – papildomas elektros įvedimas miesto iždui atsieitų kelias dešimtis tūkstančių litų.
Politikai vis dėlto tvirtina surasiantys kitų metų biudžete pinigų, kad per ateinančias Vėlines Panevėžio kapinėsė šviestų ne tik žvakutės.
„Man keista vedėjo pozicija, kad užtenka kapinėse žvakių šviesos. Tai tas pats, kaip tvirtinti, kad žiemą nereikia valyti sniego, nes vis tiek pavasarį ištirps“, – mano vicemeras ūkio klausimams Petras Narkevičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
