Kompanijos „Air France“ lėktuvų premium economy klase jau skrido daugiau kaip 600 tūkstančių keleivių.
Skrydžiai ekonomine klase įgriso, bet bilietui verslo klase trūksta pinigų? Tokiems keleiviams vis daugiau skrydžių bendrovių siūlo premium economy – savotišką ekonominės ir verslo klasės aukso vidurį. Skrydžių kompanijos džiūgauja, kad besinaudojančių tokia paslauga vis daugėja.
Naujosios Zelandijos skrydžių bendrovė „Air New Zealand“ dar nuo 2007 m. suko galvą, kaip įtikti išrankesniems keleiviams ir leisti jiems keliauti patogiau, bet ne drakoniška kaina. Tačiau tik šiais metais bendrovė rinkai pristatė savo sukurtą naujovę: vadinamajai premium economy klasei skirtus krėslus. Bendrovės teigimu, šie krėslai sukurti ir sustatyti taip, kad juose sėdintis žmogus galėtų kiek įmanoma atsiriboti nuo kaimyno ir išsaugoti savo privatumą – būtent jo dažniausiai pasigenda ekonominės klasės keleiviai.
Tiems, kurie keliauja dviese, „Air New Zealand“ lėktuvuose skirta krėslų eilė, kurioje privatumo perteklius negresia: dvi šalia esančias kėdes galima netgi sujungti į vieną.
Skrydžių bendrovių atstovai tikina, kad daugiau privatumo kelionės metu suteikianti paslauga tarp keleivių tampa vis populiaresnė. Ekonominės krizės metu ne viena bendrovė liovėsi savo darbuotojams pirkusi skrydžių bilietus verslo klase. Tačiau spraustis ekonominėje klasėje darbuotojai taip pat nenori.
Ne visi išbandžiusieji „Air New Zealand“ siūlomus premium economy klasės krėslus liko patenkinti.
Nors „Air New Zealand“ siūlomi premium economy klasės krėslai atrodo iš tiesų elegantiškai, iš pradžių keleiviai į naująją alternatyvą šnairavo įtariai.
„Dešimt procentų mūsų klientų skundėsi, kad trūksta erdvės kojoms. Šios klasės krėslai primena verslo klasės saloną, tačiau iš tikrųjų siūlomos paslaugos skiriasi“, – pripažino „Air New Zealand“ atstovė Kerry Reeves.
Pasimokiusios iš konkurentės istorijos, kitos skrydžių bendrovės jau padarė savo išvadas. Pavyzdžiui, „Kiwi Airline“ iš premium economy klasės lėktuvo salono pašalino vieną sėdynių eilę, o atstumą tarp kėdžių padidino dar 13 centimetrų. Ir už tai nekilstelėjo kainų iki verslo klasės aukštumų. Pavyzdžiui, kitų metų kovą skrydis iš Londono į Naująją Zelandiją su persėdimu Vokietijoje ekonomine klase kainuos 1480 eurų. Tos pačios kelionės bilieto premium economy klase kaina siekia 2650 eurų, o verslo klase – 5080 eurų.
Kompanijos „Air France“ keleiviai naudotis premium economy klase gali nuo 2009 m. rudens. Pasak skrydžių bendrovės atstovo Alexo Herveto, šia klase jau skrido daugiau kaip 600 tūkstančių keleivių, dauguma jų liko patenkinti. Premium economy klase keleivius skraidinti yra pritaikyti daugiau kaip 80 prancūzų kompanijos lėktuvų.
Vokietijos žurnalas „Spiegel“ rašo, kad dabar skrydžius premium economy klase savo keliautojams siūlo mažiausiai 20 skrydžių bendrovių. Tikrosiomis šios paslaugos pionierėmis reikėtų vadinti Taivano oro linijas „EVA“, kurios dar 1992 m. pasiūlė tarpinės klasės skrydžių variantą.
Skrydžių bendrovės vienbalsiai tvirtina, kad ateityje kelionės tarpine skrydžio klase bus dar populiaresnės. Britų civilinės aviacijos administracijos atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu 3 iš 4 keleivių, skrendančių verslo reikalais, net tolimoms kelionėms renkasi ekonominę klasę.
Augantį populiarumą skrydžių bendrovių atstovai aiškina tuo, jog iki šiol atotrūkis tarp ekonominėje ir verslo klasėje teikiamų paslaugų buvo pernelyg didelis. Premium economy klasė esą kaip tik turėtų sušvelninti siūlomų paslaugų ir skrydžio kainos santykį.
