Roma tikėjosi pasiskolinti 8,5 mlrd. eurų, tačiau jai pavyko pasiskolinti tik 7,93 mlrd. eurų.
Europos Sąjungos (ES) lyderių sukurptą naktinį kovos su skolų krize planą pradedantys svarstyti ekonomistai teigia pasigendantys jame svarbių detalių. Tuo metu rinkų žvilgsnis krypsta į Italiją, kuri platindama naujausią obligacijų emisiją nesugebėjo pasiskolinti visos reikalingos sumos.
Investuotojų susidomėjimas Italijos obligacijomis penktadienį buvo mažesnis, nei tikėjosi analitikai. Roma tikėjosi pasiskolinti 8,5 mlrd. eurų, tačiau jai pavyko pasiskolinti tik 7,93 mlrd. eurų. O 10 metų trukmės obligacijų pelningumas siekė 6,06 proc. Prieš mėnesį tokios pat trukmės Italijos obligacijų pelningumas siekė 5,86 proc.
Jeigu obligacijų pelningumas viršija 6 proc. normą, jos laikomos ne itin patikimomis. O palūkanų norma artėjanti 7 proc. link išpranašavo paramos paketus Airijai, Graikijai ir Portugalijai.
Italija turi sukaupusi 120 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančią skolą. ES lyderiai nurodė šaliai kuo skubiau imtis priemonių, kurios skolą sumažintų. Tačiau Italijos BVP augimas tiek šiemet, tiek kitąmet, prognozuojama, bus labai menkas ir atitinkamai sieks 0,7 ir 0,6 proc. Todėl mažinti skolą šaliai bus sudėtinga.
Italijos premjeras Silvio Berlusconi šalies finansines problemas nori spręsti ilgindamas pensinį amžių, supaprastindamas darbuotojų atleidimo taisykles, parduodamas valstybės turto, kurio vertė siekia 5 mlrd. eurų. Tačiau tam priešinasi kai kurie šalies politikai, todėl netgi buvo pasirodžiusių neoficialių pranešimų apie galimą premjero atsistatydinimą. Vėliau tokios žinios buvo paneigtos.
Šaltas dušas
Tiesa, gali būti, kad rinkos netrukus vėl atsigręš į Graikiją. Mat ES lyderių sukurptą kovos su skolų krize planą nagrinėjantys ekonomistai ima abejoti būsima jo nauda.
Idėjų kalvės „Re-Define“ ekonomistas Sony Kapooras „EUobserver“ naujienų svetainei sakė, kad Europos lyderiai, kurpdami kovos su skolų krize planą, praleido dvi svarbias temas – augimo strategiją ir Europos centrinio banko vaidmenį.
Anot ekonomisto, kol kas visiškai neaišku, kaip bus įgyvendintas nutarimas, pagal kurį privatūs investuotojai turės nurašyti 50 proc. sukauptų Graikijos skolų. Nežinia, kiek bankų sutiks tame dalyvauti, kiek jų skolas nurašys savanoriškai.
Maža to, esą visiškai neaišku, kaip šiuo metu 440 mlrd. eurų siekiantis Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) bus padidintas iki 1 trln. eurų, šalims nedidinant savo įnašų, bet galimai pasitelkiant investicijas iš Kinijos ir Brazilijos.
Ir taip netilusios kalbos, kad Kinija prisidės prie euro zonos gelbėjimo, dar labiau sustiprėjo po to, kai ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Kinijos vadovas Hu Jintao kalbėjosi telefonu.
Tokius įtarimus patvirtina ir faktas, kad EFSF vadovas Klausas Reglingas penktadienį lankėsi Pekine. Tačiau jis tikino nesiderantis su Kinija kaip su potencialia investuotoja. Kinija esą jau anksčiau įsigijo EFSF obligacijų, tačiau K. Reglingas sandorio detalių neatskleidė.
Didžiųjų Europos bankų analitikai susidariusią situaciją taip pat vertina skeptiškai. „Citigroup“ pareiškė nustebęs, kad ES pareigūnų susitarimas, kuriam trūksta esminių detalių, rinkų buvo sutiktas taip entuziastingai, o „Deutsche Bank“ pabrėžė, kad galutinis rezultatas priklausys nuo to, kaip Europai pavyks pritraukti investuotojų.
„Pirminė reakcija pozityvi buvo greičiausiai dėl to, kad lūkesčiai buvo labai nedideli“, – kolegoms antrino „Citibank“.
