Politikai iki šiol kone kasmet girdavosi priimantys „istorinius biudžetus“. Bet arčiausiai „istorinio“ yra kitų metų biudžeto projektas – bent jau pagal vieną rodiklį.
Seimo rinkimų metais valstybės išlaidas padidinti labiau nei pajamas dauguma parlamentarų laikydavo tokiu pat įprastu dalyku, kaip kiekvieną rytą pavalgyti pusryčius. Deficitas, palyginti su ankstesniais metais, buvo didesnis ir 1996, ir 2000, ir 2004, ir 2008 m. Visais šiais metais vyko Seimo rinkimai.
2012 m. biudžeto projektas yra išimtis iš šios taisyklės: deficitas, palyginti su šiais metais, turėtų gerokai sumažėti. Šiemet planuojamas valdžios sektoriaus deficitas – 5,3 proc. bendrojo vidaus produkto, kitąmet – 2,8 proc. Tiesa, tai nereiškia, kad politikai subrendo ir pradėjo gyventi ne pagal rinkimų ciklą. Tiesiog per krizę deficitas buvo tiek išsipūtęs, kad dar didinti jį 2012-aisiais būtų tas pat, kaip prieiti prie namą gesinančių ugniagesių ir paprašyti leisti prisidegti nuo liepsnos cigaretę.
Taigi diskusijos vyksta apie tai, kiek mažinti skirtumą tarp pajamų ir išlaidų. Vyriausybės patvirtintame projekte numatytas 2,8 proc. BVP siekiantis deficitas. Seime greičiausiai bus siūloma kilstelėti deficitą iki 3 proc. BVP taip papildomomis išlaidomis pamaloninant rinkėjus ir kartu neviršijant ES Stabilumo ir augimo pakte numatytos 3 proc. ribos.
Bet spalio pirmoje pusėje ministrų kabinete virusi kova dėl biudžeto sufleruoja: tikimybė, kad bus padidintas deficitas, yra labai menka. Tąkart liberalų ministrai sukilo prieš raginimą ministerijoms susimažinti išlaidas 2 procentais. Jie motyvavo, kad tokiu atveju reikėtų mažinti algas mokytojams, gydytojams, policininkams, kultūros darbuotojams. Suprantama, kad prieš rinkimus to niekas nenori daryti. O kai nėra galimybės padidinti atlyginimų, galima pasigirti bent jau tuo, kad pavyko apsaugoti algas nuo mažinimo.
Tuo tarpu Finansų ministerija nė už ką nesutiko didinti deficito. Vis dėlto pavyko rasti sutarimą: sumažinti išlaidas įvairiems investiciniams projektams.
Tai buvo pirmas ir gali būti, kad vienintelis rimtesnis nesutarimas dėl biudžeto. Mat bent jau įregistravus biudžeto projektą Seime atrodė, kad diskusijos apsiribos siūlymais skirti keliasdešimt tūkstančių litų naujiems langams kaimo mokyklai nupirkti ar kultūros centro stogui užlopyti. Nedidelių perskirstymų gali būti, bet tai – smulkūs pakeitimai, neturintys įtakos bendrai situacijai.
Dabartinė situacija nė kiek neprimena ankstesnių „rinkiminių biudžetų“ svarstymų, kai politikai lengva ranka padalindavo dešimtis milijonų litų didesnėms pensijoms ar motinystės išmokoms.
Karštesnė atmosfera buvo net ir praėjusiais metais, kai opozicija reikalavo nuo 2011 m. atstatyti pensijas į prieš krizę buvusį lygį. Pensijos bus atstatytos nuo kitų metų – tai buvo numatyta dar tada, kai jos buvo laikinai sumažintos, taigi politikams nebeliko dėl ko plėšytis.
Pagrindiniai pokyčiai kitų metų nacionalinio biudžeto projekte – didesnės pajamos iš pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių, gerokai daugiau dividendų iš valstybės įmonių ir mažiau pajamų iš akcizų. Be to, norima naikinti PVM lengvatą viešbučiams ir didinti tabako akcizą.
Kitąmet tikimasi surinkti 9,325 mlrd. litų PVM – 13 proc. daugiau nei šių metų planas. Tiesa, šių metų planas kol kas viršijamas. Per 9 mėnesius – 1,4 proc. Finansų ministerija prognozuoja, kad kitąmet galutinio vartojimo išlaidos išaugs 7,6 proc.
Bene ryškiausias pokytis – dividendų eilutėje. Šiemet suplanuota mažiau nei 50 mln. litų, tuo tarpu kitąmet biudžetas iš valstybei priklausančių įmonių tikisi gauti daugiau nei 544 mln. litų. To tikimasi pasiekti sutarus, kad įmonės dividendams skirs nepanaudotus rezervus. Daugiausia biudžetą turėtų papildyti energetikos ir transporto įmonės. Prireikus įgyvendinti stambius investicinius projektus, šios įmonės tai darys už skolintas lėšas.
Jeigu Seimas patvirtins biudžetą, liks neatsakyti du klausimai: ar bus vykdomas pajamų planas ir kaip bus finansuojamas deficitas. Neįvykdžius pajamų plano tektų prieš pat rinkimus koreguoti biudžetą, o tai padaryti bus kur kas sunkiau nei dabar. Tiesa, būtų galima daugiau skolintis, tačiau tai būtų labai prabangus būdas.
Kitąmet Lietuvai ir taip reikės pasiskolinti apie 9,4 mlrd. litų. Iš jų 3 mlrd. – deficitui finansuoti, o likusi suma – anksčiau paimtoms paskoloms grąžinti. Jeigu skolų problemos Graikijoje ir kitose euro zonos šalyse nebus išspręstos ir per pirmuosius kitų metų mėnesius, tuomet Lietuvai tektų skolintis už itin dideles palūkanas. Arba, jei paskolų sąlygos bus visai tragiškos, vis gi atsisukti į Tarptautinio valiutos fondo pusę.
Mantas Dubauskas
