Jeigu šiemet į Lietuvos komercinį banką užsuko užsienietis, didžiausia tikimybė, kad tai – baltarusis. Kaimyninės šalies įmonės ir gyventojai pastaraisiais metais Lietuvoje atsidaro daugiausia sąskaitų iš visų užsienio klientų.
Tad skandalas dėl opozicijos veikėjo Alesiaus Beliackio duomenų perdavimo nuliūdino bankus, kurie tikisi užsidirbti teikdami paslaugas baltarusiams.Baltarusių noras tvarkytis finansinius reikalus Lietuvos bankuose – visiškai suprantamas. Vilnius – netoli Baltarusijos sienos, o abiejų šalių sostines skiria vos 200 kilometrų. Finansinių paslaugų kokybė prilygsta Vakarų šalių bankams, tačiau čia galima susikalbėti ir rusiškai. Dar vienas svarbus privalumas – galimybė apsaugoti savo santaupas nuo neprognozuojamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos.
Taigi baltarusiai jaučia kokybiškų finansinių paslaugų ir saugios užuovėjos savo pinigams poreikį, kurį pasiryžę patenkinti Lietuvos komerciniai bankai. Nuo 2008 m. iš visų užsieniečių būtent baltarusiai Lietuvoje atidarė daugiausia sąskaitų.
Šaukštą deguto į medaus statinę šiemet įmerkė Teisingumo ministerija, išdavusi Baltarusijai duomenis apie A. Lukašenkos režimui nepatogaus A. Beliackio finansines operacijas per Lietuvoje atidarytas sąskaitas. Per šias A. Beliackio vardu atidarytas sąskaitas buvo finansuojamas žmogaus teisių gynimo centras „Vesna“, kuriam pats A. Beliackis ir vadovauja.
Remdamiesi iš Lietuvos bei Lenkijos gauta informacija Baltarusijos pareigūnai žmogaus teisių gynėją apkaltino mokesčių vengimu stambiu mastu. Pagal Baltarusijos įstatymus gauta finansinė parama, skirta žmogaus teisių organizacijos veiklai užtikrinti, prilyginta pajamoms. O nuo šių reikia susimokėti mokesčius. Šią vasarą suimtam A. Beliackiui gresia septyneri metai nelaisvės.
Šis incidentas ne tik sukėlė politines bangas, bet ir atskleidė skylėtą bankinės paslapties šydą.
Tik niekam nesakyk!
Atsidarydamas sąskaitą Lietuvoje baltarusis, kad ir kas jis būtų – verslininkas, šiaip turtingas žmogus ar opozicijos veikėjas – tikisi, kad finansiniai duomenys nebus niekam atskleisti. Vieni nori konfidencialumo dėl šventos ramybės, o kiti, kaip A. Beliackis – tam, kad Minske nebūtų įkištas į kalėjimą. Nors A. Beliackio duomenų atskleidimas vadinamas vienetiniu atveju, o Lietuvos politikai prisižadėjo, kad tai nepasikartos, šis incidentas turėjo neigiamos įtakos bankams. Klausimas – kiek.
Jeigu lietuviai bankininkai dėl baltarusių pinigų konkuruotų su šveicarais, tai po A. Beliackio skandalo būtų galima sakyti, kad konkurencinė kova jau pralaimėta. Tačiau dabar veikiau konkuruojama su lenkais, kurie irgi nutekino informaciją Minskui. Todėl nors bankų įvaizdis baltarusių akyse šiek tiek smuko, galimybė jį pagerinti išliko.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, susidaro įspūdis, kad iki šiol politikams ir valdininkams ne itin rūpėjo bankinės paslaptys bei jų apsauga. Taigi kilęs skandalas yra ir proga užlopyti šią spragą. Šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuri apibrėš finansinių duomenų atskleidimo taisykles. Po šios „inventorizacijos“ turėtų tapti aišku, kas ir kokiu pagrindu iš bankų gali gauti finansinius duomenis, kokiais atvejais bankai gali atsisakyti suteikti informaciją.
Jokios politikos, tik verslas
Žvelgiant iš politinės varpinės, Lietuvos komerciniai bankai padeda Baltarusijos opozicijai ir demokratijos plėtrai. Būtent šis aspektas dažniausiai būdavo viešai pabrėžiamas ir kilus skandalui dėl A. Beliackio
duomenų perdavimo. Tačiau patiems bankams aptarnauti klientus iš Baltarusijos – jokia politika. Tai – verslas.
„Daugelis turbūt nepagalvoja, kad paslaugos baltarusiams yra eksportas. Lietuvoje skatinamas kai kurių prekių eksportas. O kodėl nėra skatinamas finansinių paslaugų eksportas? Turėtume skelbti, kad esame paslaugas eksportuojanti šalis. Bet tam reikia pagerinti teisinę aplinką – visų pirma dėl bankinės paslapties ir duomenų apsaugos“, – siūlo S. Kropas.
Apie pajamas iš finansinių paslaugų eksporto bankininkai kalba labai aptakiai. Tačiau šių pajamų dalis dabar nėra didelė. Net ir tie kai kurie bankai, kurie aktyviau dirba su užsieniečiais, iš jų gauna mažiau nei 10 proc. visų komisinių pajamų. Skaičiuojant pagal sąskaitų skaičių ir atsižvelgiant į bankų dydį, aktyviausiai su užsienio klientais dirba „Snoras“ ir Ūkio bankas. Juose užsienio juridiniai bei fiziniai asmenys yra atsidarę atitinkamai 17,1 tūkst. ir beveik 19 tūkst. sąskaitų. Daugiau tokių sąskaitų – 27,2 tūkst. – yra tik didžiausiame pagal turtą šalyje SEB banke.
Tai, kad finansinės paslaugos Baltarusijai toli gražu nėra tiesiog politinė parama kaimyninės šalies opozicijai, patvirtina ir po Vilnių važinėjantys prabangūs automobiliai su baltarusiškais numeriais. Tikriausiai niekam nekyla mintis, kad tai Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistai savo „Lexus“ ar „Mercedes“ limuzinais atvažiavo į susitikimą su kolegomis Lietuvos sostinėje.
Patys bankai neatskleidžia, kokia dalis užsienio klientų yra fiziniai asmenys – tai esą nėra „labai skelbiama“ informacija. Tačiau sprendžiant pagal tai, kiek baltarusiai ar rusai yra įsigiję nekilnojamojo turto Lietuvoje (žr. lentelę) – o jeigu jis jau turi čia nuosavybės, didelė tikimybė, kad turės ir sąskaitą – fizinių asmenų klientų yra tikrai ne keletas.
Beje, pagal oficialią užsienio prekybos statistiką Baltarusija nėra pagrindinė Lietuvos partnerė – 2011 m. pagal eksportą iš Lietuvos Baltarusija buvo šeštoje vietoje, pagal importą į Lietuvą – vienuoliktoje. Tuo tarpu pagal atidarytų sąskaitų skaičių (11 251, žr. lentelę) Baltarusija nusileidžia tik Rusijai (21 157), į kurią Lietuva daugiausia eksportuoja ir iš kurios daugiausia įsiveža prekių.
„Tiek Baltarusijos juridiniai, tiek fiziniai asmenys nori turėti atspirties tašką Europos Sąjungos narėje“, – apie didelį Baltarusijos asmenų sąskaitų skaičių kalba bankų asociacijos vadovas S. Kropas.
Klientų iš Baltarusijos sąskaitos yra paplitusios beveik po visus šalies bankus. Populiariausi tarp baltarusių – SEB bankas (3 844 sąskaitos), „Swedbank“ (1 718) ir Ūkio bankas (1 443). Tuo tarpu rusai klientai dažniausiai renkasi „Snorą“ (6 382 sąskaitos), kurio pagrindinis akcininkas Vladimiras Antonovas pats yra rusas, bei „Danske“ banką (6 240). Trečioje vietoje esantis SEB jau gerokai atsilieka, turintis 2 625 sąskaitas.
Sąskaitų statistika atskleidžia ir lengvatinių mokesčių zonose įsteigtų kompanijų aktyvumą Lietuvoje bei su tokiomis kompanijomis daugiausia dirbančius bankus. Pavyzdžiui, klientai iš Mergelių salų Lietuvoje yra atidarę 3 969 sąskaitas, iš Belizo – 1995, Dominikos Respublikos – 1 481, Panamos – 1 358 sąskaitas. Visos keturios valstybės garsėja kaip lengvatinių mokesčių zonos.
Klientai iš Belizo yra pasirinkę tris bankus: „Snorą“, Ūkio ir „Citadele“. Tuos pačius bankus renkasi ir Mergelių salų įmonės. Iš Dominikos Respublikos visos sąskaitos atidarytos „Snore“, iš Panamos – Ūkio banke ir „Snore“.
Langas į Europą
Kaip rodo statistika, Lietuvos komerciniai bankai gali tapti langu į Europą ne tik Baltarusijos, bet ir kitų buvusių sovietinių respublikų gyventojams bei įmonėms. Klientai iš tos pačios Rusijos atidaro sąskaitas Lietuvoje ne tik dėl tiesioginių verslo santykių su Lietuva. Kaip ir baltarusiams, turtingesniems rusams irgi reikia saugios užuovėjos, nes, kaip rodo Michailo Chodorkovskio pavyzdys, turtuolis per dieną gali pavirsti kaliniu.
Rusus rinktis Lietuvą vilioja tos pačios priežastys: aukšta paslaugų kokybė, nedidelis atstumas, galimybė susikalbėti gimtąja kalba. Jau dabar aišku, kad kitąmet į prezidento postą sugrįžta Vladimiras Putinas, o tai reformų besiilginčius rusus gali dar labiau paskatinti dairytis į Vakarus, tad Lietuvos bankai turėtų galimybę padidinti klientų skaičių. Tiesa, dėl rusų klientų lietuviams tenka konkuruoti su Latvijos bankais, kurie aktyviai dirba su kaimynais iš Rytų.
Lietuvoje gana aktyviai reiškiasi ir klientai iš Kazachstano – jų sąskaitų skaičius nedaug nusileidžia baltarusiams. Ketvirtoje vietoje pagal sąskaitų skaičių – Kirgizija (7 105), pusantro tūkstančio mažiau sąskaitų yra atidarę klientai iš Ukrainos. Tadžikijos įmonės bei gyventojai Lietuvoje turi 2 311 sąskaitų.
Jeigu Ukraina vis dėlto apsispręs megzti glaudesnius santykius su Europos Sąjunga, šalies įmonėms bei gyventojams reikės ir daugiau finansinių paslaugų vienoje iš Europos Sąjungos šalių. Kita vertus, jeigu Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius puls į Kremliaus glėbį, tai gali paskatinti provakarietiškai nusiteikusius ukrainiečius ieškoti užuovėjos Europoje. Abiem atvejais tai atvertų galimybes šalies bankams.
Perka nekilnojamąjį turtą
Bankų paslaugos – ne vienintelės, kurių Lietuva gali pasiūlyti baltarusiams, rusams, ukrainiečiams ir kitoms šalims. Savo šalyje nesaugiai besijaučiantis rusas ar baltarusis norės ne tik turėti sąskaitą kuriame nors Europos banke, bet ir, tikėtina, nekilnojamojo turto vienoje iš Europos Sąjungos valstybių, galimybės laisvai keliauti.
Dėl nedidelio atstumo patogiausia būstą pirkti rytinėse ES narėse. Jokios kitos kalbos nemokantys rusai pranašumą teiktų Lietuvai, Latvijai arba Estijai. O baltarusiams arčiausiai iš šių trijų valstybių – Lietuva. Norintiems toliau automobiliu keliauti į Vakarus taip pat patogiausia startuoti iš Lietuvos. Tiesa, lėktuvais skraidantys gyventojai pirmenybę greičiausiai teiktų Rygai – ypač rusai. Tačiau baltarusiams arčiau Vilniaus oro uostas. Tuo jie naudojasi ir dabar.
Baltarusius bei rusus masina ir galimybė Lietuvoje gauti leidimą gyventi įsigijus nekilnojamojo turto. Su šiuo leidimu galima keliauti po visą Europos Sąjungą.
Baltarusiai ypač suaktyvėjo praėjusiais metais, kai Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje tebebuvo štilis. Jie nusipirko 290 nekilnojamojo turto objektų. Dar 40 objektų jiems atiteko pagal dovanojimo, 3 – pagal mainų sutartis. 2009 m. baltarusiai Lietuvoje nusipirko 111, o 2008-aisiais – 98 NT objektus. Šiemet per šiek tiek mažiau nei pusę metų baltarusiai sudarė 61 pirkimo sandorį. Daugiausia perkami butai, kiek rečiau – pagalbiniai ūkio pastatai.
Per pastaruosius pusketvirtų metų Lietuvos NT rinkoje iš užsieniečių aktyvesni buvo tik rusai, nupirkę 631 objektą. Rusai taip pat dažniausiai pirko butus.
Taigi Lietuva potencialiai gali patenkinti atvykėlių iš Rytų poreikius tiek dėl finansinių paslaugų, tiek dėl nekilnojamojo turto bei leidimų gyventi. Tačiau ar sudariusi galimybių rusams ar baltarusiams lengvai įsigyti nekilnojamojo turto, nevaržomai atlikti finansines operacijas, šalis neužsitrauks įtarinėjimų šešėlio, kad padeda legalizuoti nelegaliai įgytas lėšas, o bankai – įdarbinti pinigų plovyklomis?
S. Kropo teigimu, apie visas įtartinas operacijas pranešama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri ir gaudo pažeidėjus. Tuo tarpu bankams nėra svarbu, iš kokios šalies yra jų klientas.
Mantas Dubauskas
