G. Navaičio svajonė.
Lietuva turėjo progą aplenkti Australiją. Ši šalis pirmoji pasaulyje pritarė reikalavimui visus tabako gaminius parduoti vienodomis standartinės formos vienspalvėmis pakuotėmis. Bet gal šioje situacijoje verta prisiminti liaudies išmintį – neskubėk ir būsi pirmas?
Alyvuogių žalumo spalva, įspėjantys užrašai ir jokių gamintojų logotipų – taip jau nuo kitų metų turės atrodyti visi Australijoje parduodami cigarečių pakeliai. Kol vieni politikai bei judėjimų prieš tabaką dalyviai sveikina šį sprendimą, kuriuo tikimasi drastiškai sumažinti rūkalių skaičių, kiti įspėja, kad ne viskas taip paprasta. Tiek vienos, tiek kitos stovyklos šalininkų netrūksta ir Lietuvoje.
Parlamentaras Gediminas Navaitis sako, kad jei kolegos būtų pritarę jo siūlytoms Tabako kontrolės įstatymo pataisoms, pirmąja valstybe, įvedusia vienspalvio pakelio priemonę, būtų tapusi Lietuva. Vis dėlto Seimas iniciatyvą Lietuvoje įvesti ženklinimą tabako gaminių pakuotėms atmetė, o G. Navaitis šiuo metu Seime yra įregistravęs du siūlomus Tabako kontrolės įstatymo pakeitimus. Šiemet šalies parlamentas svarstys, ar leisti tabako gaminiais prekiauti vien specializuotose prekybos vietose, o rūkalų pakuotes keisti 80 procentų jų ploto skiriant įspėjamiesiems užrašams ir tik penktadalį paliekant gamintojų reklaminei informacijai bei logotipui.
Tabako kontrolės griežtinimo banga ritasi ne tik per Lietuvą: tiek Briuselio ir Strasbūro institucijose, tiek kiekvienoje ES šalyje diskutuojama apie būdus mažinti rūkalių skaičių. Tačiau tikriausiai dar negimė tas, kuris galėtų pasakyti, kokie būdai yra efektyviausi. Profesorius Vytautas Mizaras, advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions“ partneris, mano, kad vienspalvio pakelio taktika siekiant sumažinti rūkančių skaičių yra iš esmės ydinga. Pasaulyje nėra įrodymų, kad būtent ši priemonė gali smarkiai sumažinti tabako gaminių vartojimą. V. Mizaras pabrėžia, kad galvojant apie tokį draudimą svarbu nepamiršti proporcingumo kriterijaus. Tai yra, jei pasirenkama tam tikra priemonė kovai su rūkymu, ji turi būti proporcinga siekiamam tikslui. Be to, kuo taikoma priemonė griežtesnė, tuo svarbiau įrodyti, kad be jos niekaip nepavyks pasiekti užsibrėžto tikslo.
„Teisiniu požiūriu vienspalviai pakeliai yra viena griežčiausių ribojimo priemonių, nes de facto ji reiškia prekės ženklo nusavinimą“, – sako V. Mizaras. Bet kurio produkto prekės ženklas reikalingas tiek gamintojui, tiek ir vartotojui: pastarajam jis perduoda informaciją apie gamintoją, o šiam tampa priemone prisijaukinti ir išlaikyti vartotoją. Todėl šio nematerialaus turto, į kurį didžiosios tabako kompanijos yra investavusios tiek, kad gali varžytis su mažesnių šalių biudžetais, nusavinimas neišvengiamai kelia kompensacijos klausimą – maksimalios kompensacijos, jei prisiminsime būtinybę nepaminti proporcingumo principo. O objektyviai įrodyti, kad būtent dėl vienspalvio pakelio priemonės šalyje rūkančių skaičius garantuotai sumažės 30 ar 50 procentų, negali niekas.
Tikslas – apginti paauglius
Tačiau ne vien galima milžiniška kompensacijų našta teisininkams kelia abejonių dėl vienspalvio pakelio priemonės. Iš pakuočių dingę prekės ženklai, anot V. Mizaro, sudarys sąlygas iškreiptai konkurencijai ir juodosios rinkos sustiprėjimui. Pastarosios atstovams net nebereikės kopijuoti originalių tabako gaminių logotipų, nes jų tiesiog neliks. Tokiu atveju kyla klausimas ir dėl vartotojo apsaugos: anot V. Mizaro, rūkantiems taptų kur kas sunkiau atskirti originalų produktą nuo klastotės. Be to, čia prisideda visa aibė teisinių aktų, kuriuos Lietuvoje įvestas vienspalvio pakelio reikalavimas pažeistų: nuo Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos, saugančių nuosavybę, iki 2001 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, derinimo. Būtent pastarasis teisės aktas suteikia valstybėms daugiau erdvės renkantis tabako prekybos vietas, tačiau užkerta kelią bet kokiai atskirų šalių savivalei reguliuojant tabako pakuočių ženklinimą.
Gali būti, kad į kovą su tabako kontrolės stiprinimu vieningai žengs visa ES, ir minėtoji direktyva bus pakeista. Priešingu atveju siūlymas 80 procentų Lietuvoje parduodamų cigarečių pakuočių ploto skirti įspėjamiesiems užrašams gali iš tiesų turėti įtakos cigarečių rinkai. Toks sprendimas gamintojams reikštų, kad Lietuvos rinkai skirtas cigaretes jie turės arba perpakuoti prieš eksportuodami, arba dar gamybos metu pakuoti atskirai. Tai gali paskatinti gamintojus permąstyti, ar jiems tokia svarbi nedidelė Lietuvos rinka ir ar specialių pakuočių gamyba neatsieis pernelyg brangiai. Tik galima retoriškai klausti, ar tai reiškia, kad rinkoje pritrūks cigarečių ir dėl to sumažės rūkalių.
Pernai Londono ekonominių santykių instituto atliktas tyrimas parodė, kad prekės ženklų slėpimas ne tik nesumažino rūkančių skaičiaus, bet ir dar labiau pakurstė nelegalių rūkalų rinką. Pavyzdžiui, Islandijoje rūkančių paauglių skaičius po tokių bandymų tik išaugo.
Tuo tarpu parlamentaras G. Navaitis tvirtina, kad jo siūlomos priemonės padės užkirsti kelią būtent paauglių rūkymui. „Siūlomos priemonės nėra skirtos rūkantiesiems. Jų taikinys – paaugliai, į kuriuos orientuojama tabako gaminių reklama, kurie cigarečių pakuočių dizainą, patrauklumą tapatina su prestižu. Kiekvieną dieną Lietuvoje miršta vidutiniškai 20 žmonių tik dėl to, kad kažkada jie pradėjo rūkyti“, – IQ teigė G. Navaitis.
Paradoksalu, bet Tabako kontrolės įstatymą siūloma keisti dėl paauglių, kuriems oficialiai apskritai rūkyti ir parduoti tabako gaminius draudžiama, o šalies savivaldybės šiemet viena po kitos tvirtino viešąsias vietas, kuriose už rūkymą bus baudžiama, taip bandydamos kovoti su rūkančiais paaugliais.
Didėjo kontrabanda
Bandymai draudimais atkirsti nuo rūkymo paauglius ne visiems gamintojams bei platintojams reikštų tuštesnes kišenes – kai kam galėtų nutikti visai priešingai. Su tuo susijęs ir siūlymas leisti Lietuvoje cigaretėmis prekiauti tik specialiose prekybos vietose arba specialiose prekybos vietų salėse su įrengta atskira kasa.
Tokį prekybos būdą paprasta įsivaizduoti didžiuosiuose miestuose, bet kur kas sunkiau – kaimo vietovėje, kurioje apskritai veikia vienintelė parduotuvė. O rinka tuščia ilgai nebūna. Tai patvirtina 2009 m. Kanados mažmeninės prekybos asociacijos atliktas tyrimas: šioje šalyje kontrabandinių cigarečių problema tyrime apibūdinama vieninteliu žodžiu „huge“ (angl. „didžiulė“). O cigarečių poreikis, kurio įprasti draudimai nepajėgė sutramdyti, baigėsi dar didesniais kontrabandos srautais ir šalies paauglių puikiai išnaudota galimybe galiniame mokyklos kieme įsigyti kontrabandinių cigarečių, kainuojančių mažiau nei kramtomoji guma.
Tabako kontrolės įstatymą siūloma keisti dėl paauglių, kuriems oficialiai apskritai rūkyti ir parduoti tabako gaminius draudžiama.
Tuo, jog esant paklausai pasiūlos niša tikrai bus užpildyta tegul ir nelegaliais būdais, neabejoja ir V. Mizaras. Pasak jo, griebiantis tokių draudimų reikėtų labai gerai įvertinti jų pasekmių ryšį su kontrabanda. „Pavyzdžių turime: kalbu apie laikus, kai buvo įvesti „sausieji“ įstatymai. Alkoholio srityje rezultatas buvo atvirkštinis: vartotojai buvo nuodijami neoriginaliu produktu. Šalutinis veiksnys tapo dar žalingesnis nei pati originalių produktų prekyba. Įvedus vieną ribojimą, visada atsiras suinteresuotų asmenų, kurie tuo naudosis“, – sako V. Mizaras.
Teisės profesoriaus nuomone, Lietuvai vertėtų paieškoti ne tokių drastiškų, bet ilgalaikiškesnių ir efektyvesnių priemonių. O pradėti, V. Mizaro nuomone, vertėtų nuo edukacijos kuo ankstesniame amžiuje: „Aš nesu rūkantis ir niekada to nedariau. Draudimas rūkyti kavinėse ir baruose man asmeniškai yra vienas pažangiausių praėjusio dešimtmečio dalykų. Kaip žmogus esu visiškai prieš rūkymą. Bet manau, kad nededama pastangų rasti kitų priemonių, kurios gal per ilgesnį laiką, bet padarytų kur kas didesnę įtaką, nei teisine prasme keisti ir neproporcingi sprendimai.“
Kompleksinių priemonių svarbos neneigia ir prieštaringą sprendimą priėmusi Australija, pritarusi ne tik vienspalvio pakelio priemonei, bet ir didesniems tabako gaminiams taikomiems mokesčiams, o reklaminei kampanijai prieš rūkymą skyrusi 85 milijonus Australijos dolerių. Gal visos šios priemonės iš tiesų lems mažėjantį alyvuogių spalvos (tokia buvo pasirinkta sąmoningai kaip mažiausiai patraukli vartotojui) pakelių su tabako gaminiais populiarumą, ir gyvenančių sveikai bus daugiau. Nes tabakas tikrai kenkia jūsų sveikatai.
Viktorija Vitkauskaitė
