Nuostolius sumažinęs Lietuvos paštas jau dabar jaučiasi dirbantis liberalizuotos rinkos sąlygomis, tačiau nebenori „žaisti verslo“.
Lietuvoje ir dar dešimtyje ES narių 2013-aisiais įsigalios iš Briuselio valdžios viršūnių nuleista tvarka – pašto rinka taps visiškai laisva. Mūsų šalyje Lietuvos paštas (LP) neteks iki tol turėtų privilegijų pristatyti iki 50 g sveriančias siuntas. Tuo tarpu privataus kapitalo įmonės galės mėgautis visiška laisve – joms neliks įpareigojimo pristatyti iki 50 g pašto korespondencijos siuntų 2,5 karto brangiau nei LP arba įteikti adresatui į rankas.
Vienodų konkurencinių sąlygų labiausiai laukia privačios pašto ir pasiuntinių bendrovės, kurių Lietuvoje yra per 70. Tačiau verslas baiminasi, kad mėgautis išsvajotąja laisve milijoninėje korespondencijos ir siuntų rinkoje pavyks ne visiems.
Lauryna Gedvilaitė, bendrovės „Greitasis kurjeris“ generalinė direktorė, nuogąstauja, kad Seimą netrukus pasieks Pašto įstatymo pataisos, kuriomis neva bus apskritai panaikinama pasiuntinių veikla. Jeigu visos pasiuntinių įmonės turės tapti pašto bendrovėmis, jos esą nebegalės su LP konkuruoti paslaugų kainomis.
„Jeigu privačios įmonės turės taikyti 2,5 karto didesnius įkainius nei LP, jos klientų neturės“, – aiškino pašnekovė.
Šiuo metu pasiuntinių įmonės klientus gali vilioti beveik tokiomis pat kainomis kaip LP, tačiau jų darbuotojai siuntą privalo įteikti adresatui į rankas. Kai kuriose įmonėse siuntos iki 50 g sudaro apie 70 proc. visų užsakymų. Daugiausia tai – verslo bendrovių ir kitų institucijų korespondencija.
Politikai, anot L. Gedvilaitės, imasi keisti įstatymą siekdami sustiprinti LP pozicijas per paskutinius metus prieš liberalizaciją ir pašalinti stiprėjančius konkurentus iš vietos rinkos: „Dabar mes nesame labai grėsmingi, tačiau 2013-aisiais panaikinus kainos limitą mes būsime labiau konkurencingi, galėsime siūlyti platesnį paslaugų spektrą. Kadangi esame mažesni, galime būti lankstesni.“
Skundų ir raudų dėl suvaržytų konkurencinių sąlygų iš už smulkiųjų LP konkurentų barikadų girdisi ne vienus metus. Privatus verslas virkavo ir dėl sugriežtintų nuobaudų už tai, jog siuntos iki 50 g įmetamos į pašto dėžutes, o nėra įteikiamos adresatui į rankas, kaip reikalauja įstatymai. Savo ruožtu LP jau seniai skundžiasi, kad griežtesnės sankcijos nė kiek neatšaldė kitų pašto paslaugų teikėjų drąsos ir jie toliau nepaiso įstatymų reikalavimų konkuruodami su LP taip, lyg rinkoje jau būtų visiška laisvė. Tokių kaltinimų privataus verslo atstovai nė nenori girdėti.
Kad mažesni ir lankstesni konkurentai daugiau kaip po metų gali atsikąsti dar didesnę rinkos pyrago dalį, supranta ir Susisiekimo ministerijos vadovai. Ne veltui dar šių metų pavasarį susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kiek garsiau trinktelėjo kumščiu į stalą ir prieš naujuosius LP vadovus paklojo valstybinei įmonei keliamus tikslus.
„Lietuvos paštui yra iškelti dideli ir ambicingi tikslai. Vienas jų – jau šiais metais dirbti pelningai, kad 2013-aisiais paštas galėtų eiti į biržą. (…) Lietuvos paštas turi tapti skaidria, stabilia, turinčia gerą reputaciją bendrove, kuri teikia modernias ir profesionalias ne tik pašto, bet ir logistikos, finansines, tarpininkavimo ir elektronines paslaugas“, – teigė ministras.
Skausmingi, bet neišvengiami 
Didelis, nepaslankus, nuostolingas ir beviltiškai pasenęs. Toks įvaizdis LP lydėjo ne vienus metus, kol akcinė bendrovė tapo kone viso neūkiškai valdomo valstybės turto sinonimu.
LP generalinė direktorė Lina Minderienė lenkia pirštus vardydama, kokių„skausmingų, bet neišvengiamų“ sprendimų padaryta mažinant į nuostolius įklimpusios bendrovės sąnaudas. Jeigu tokių veiksmų būtų imtasi prieš 5 ar daugiau metų, šiandien LP užimtų daug stipresnes pozicijas ir galėtų ramiau rengtis rinkos liberalizacijai.
Priimtus sprendimus ir su jais siejamą gerokai sumažėjusį nuostolį (žr. grafiką) dabartiniai LP vadovai linkę priskirti savo nuopelnams.
Kęstutis Jaržemskas, LP Finansų tarnybos direktorius, akcentavo, kad pernai sąnaudos mažėjo greičiau, nei krito pajamos, o šį pusmetį pajamos jau augo. „Apsukti „Titaniką“, kad jis nesusidurtų su ledkalniu, yra didelis darbas“, – nesikuklino K. Jaržemskas.
Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, LP nuostolis sumažėjo 48 proc., iki 3,7 mln. litų. Šį pusmetį Lietuvos pašto EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą) buvo teigiamas – 836 tūkst. litų. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį šis rodiklis buvo pažymėtas minuso ženklu (-2 mln. litų).
Vis dėlto „Titaniko“ gelbėjimas neapsiėjo be aukų. Per reorganizaciją buvo atleista 600 žmonių (daugiausia, kaip teigė dabartiniai vadovai, iš administracijos), dar beveik 400 darbuotojų buvo priversti išeiti sumažėjus paslaugų: LP pralaimėjo pensijų pristatymo konkursus, sumenko laiškų skaičius. Be to, buvo uždaryta nemažai skyrių, dirbančių nuostolingai, padidintos kai kurių paslaugų kainos.
Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, tradicinių pašto paslaugų apimtys mažėja, todėl ieškoma, kuo jas būtų galima pakeisti. LP neslepia ambicijų įsisprausti tarp logistikos ir net finansų sektorių lyderių, nors tam vien sąnaudų karpymo nepakaks. Reikės ir investicijų. Valstybė buvo pažadėjusi, kad suteiks iki 110 mln. litų paskolą investicijoms, kurių nemaža dalis turėtų būti skirta beviltiškai pasenusiai įrangai atnaujinti.
Valstybės įmonė ketina timptelėti į save ir pasiuntinių rinkos paklodę, nes šiuo metu užimama vos 7 proc. dalis LP netenkina. Vadovybė suka galvą dėl verslo sinergijos – su kokiomis įmonėmis galėtų pasidalyti ir tinklo išlaikymo sąnaudomis, ir gaunamomis pajamomis. Nors šiemet LP iš Lietuvos banko gavo ir Mokėjimo įstaigos licenciją, planai steigti Pašto banką neįtraukti į artimiausių darbų sąrašą.
„LP yra unikalus rinkoje, nes turi didelį mažmeninį tinklą. Įmonė neturi ambicijų pati būti banku ar draudimo bendrove. Tačiau bendrovė yra kaip kanalas, jo paslaugas ir siūlome kitiems verslo atstovams“, – sakė Finansų tarnybos vadovas K. Jaržemskas.
Verslui trukdo socialinės paslaugos
Vis dėlto akivaizdu, kad pagerėjusi LP finansinė padėtis 2013 m., kaip nurodė ministras E. Masiulis, dar neatvers įmonei durų į biržą. Tokias ambicijas vėlesniam laikui atideda ir patys LP vadovai, nes valstybės įmonei prireiks daugiau laiko įrodyti, kad jos finansinė padėtis iš tiesų yra stabili, o ne tik laikinai papudruota.
Investuotojams reikia ir labai aiškios teisinės bazės. Taigi politikams teks apsispręsti, kokių socialinių paslaugų, priskirtų paštui, turės mažėti.
Anot K. Jaržemsko, kol nėra aišku, kuriam laikui prenumeratos pristatymas liks LP nuostolingu įpareigojimu, kokias dar socialines funkcijas teks vykdyti: „LP tikrai gali dirbti pelningai, tačiau neaišku, kokios jam bus nustatytos žaidimo taisyklės. Jeigu įmonei liks daugiau prievolių nei galimybių, tai ji niekam nebus įdomi.“
Šiuo metu socialinės paslaugos LP daro 15–20 mln. litų nuostolių, kurie kompensuojami iš pelningų veiklos sričių. Todėl valstybinės įmonės vadovai nebenorėtų „žaisti verslo“ ir siūlytų socialines paslaugas kompensuoti iš biudžeto. Tik žinant Vyriausybės tebetęsiamą taupymo politiką, vargu ar galima tikėtis, kad į tokį pasiūlymą artimiausiu metu bus atsižvelgta.
Konkurencija dėl verslo užsakymų
Nei raumenis auginantis LP, nei jo konkurentai perversmo pašto rinkoje po 2013-ųjų nesitiki.
Arūnas Venckavičius, LP Pardavimo tarnybos direktorius, remdamasis kitų šalių patirtimi pastebi, kad liberalizavus rinką tam tikrų pokyčių įvyksta, tačiau valstybinis paštas kaip universalio
sios pašto paslaugos teikėjas savo pozicijas išlaiko.
Vis dėlto garsiausiai suintensyvėjusios konkurencijos ginklų žvanginimas sklis po didmiesčius, kur įmonės susirems dėl verslo užsakymų. Gyventojų laiškai, keliaujantys iš vieno miestelio į kitą, nėra ta rinkos dalis, į kurią taikosi privatūs konkurentai. Tačiau LP privalės garantuoti šios paslaugos teikimą visos šalies teritorijoje, ne tik mieste. Taigi gali būti, kad ateityje siųsti laišką iš kaimo gali būti brangiau nei iš miesto.
„Lietuvos paštui, turinčiam įsipareigojimų teikti nuostolingas socialines paslaugas, konkurencinės sąlygos jau dabar yra nelygios. Privatus verslas tokių paslaugų neteiktų, o valstybės įmonė, tos pačios rinkos dalyvis, jų negali atsisakyti“, – sakė A. Venckavičius.
Pasiuntinių įmonės 2013 m. itin daug permainų taip pat nesitiki. „Stebuklų nebus. Tačiau padėtis rinkoje priklausys nuo to, kas bus su Lietuvos paštu. Jeigu ateis užsienio kapitalas, mums gali būti sunkiau“, – tikino L. Gedvilaitė.
Nebe pirmus metus sklandantys gandai, kad vos tik Lietuva liberalizuos pašto rinką, ją nesunkiai užims kuris nors Vakarų Europos gigantas, vargu ar taps realybe. L. Minderienė svarstė, kad privatų investuotoją turėtų masinti ne maža Lietuvos rinka, o visas Baltijos regionas.
„Greitojo kurjerio“ vadovė L. Gedvilaitė neatmetė teorinės galimybės, kad Lietuva galėtų sudominti investuotojus iš Vokietijos arba iš Suomijos, kurie įsigytų LP, jeigu toks sprendimas būtų priimtas. Taip pat privačiajame sektoriuje gali prasidėti konsolidacijos procesas.
„Liberalizavus rinką, vartotojai tik išloš, nes turėtų gerėti paslaugos kokybė. Dabar ją vertinčiau 7 balais iš 10. Taigi laimės tas žaidėjas, kuris rinkoje sugebės mažiausiomis sąnaudomis pasiūlyti paslaugą už priimtiniausią kainą. O dabar kainą diktuoja Lietuvos paštas“, – sakė privataus verslo atstovė.
Tačiau ji abejojo, ar Lietuvoje 2013 m., net ir suintensyvėjus konkurencijai, pašto ir pasiuntinių paslaugų įkainiai kris.
Lina Navickaitė,
Laura Gabrilavičiūtė
