Ar JAV gali vėl atrasti savo magiškąją verslumo jėgą?
Keturioliktame „One Marina Park Drive“ aukšte verslumo dvasia užkrečiama. Viduje susigrūdę žmonės iš daugiau kaip 100 pradedančių įmonių; beveik trindamiesi alkūnėmis savo idėjas jie siekia paversti sėkmingu verslu. Gėrėtis didingais Bostono uosto vaizdais nėra laiko.
Tai – eklektiška grupė. „Locately“ naršo kreditinių kortelių duomenis, idant mažmenininkams galėtų pateikti informaciją, ką dar perka jų klientai. Už dviejų kabinų dirba „Casa Couture“, gaminanti kintamo dydžio batus, kurie, anot įmonės, puikiai tinka nėščiosioms ir greitai augantiems vaikams. Netoliese įsikūrusi „Invup“, turinti internetinę tarnybą, kuri stambioms įmonėms talkininkauja geradarysčių vadyboje. O dar yra užsienyje studijuoti panorusiems amerikiečiams padedanti „Abroad101“, į studentes orientuotas leidinys ir rinkodaros įmonė „Her Campus“, laisvų vietų menininkų ekspozicijoms ieškanti „ArtVenue“, vandens filtrus vargingoms šalims gaminanti „OsmoPure“ ir taip toliau.
Jas subūrė „MassChallenge“ – konkursas, kuriuo siekiama rasti potencialių „didelio poveikio“ pradedančių įmonių ir padėti joms greičiau augti. Tikslas – atkurti JAV kaip versliausios pasaulio nacijos reputaciją.
Spartus tokių socialinės medijos bendrovių kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „Groupon“ augimas gali kurti klaidingą rožinį JAV verslumo įspūdį. Duomenys rodo, kad pastaruoju metu verslųjį šalies augimo variklį gana sunku užvesti, o tai kelia nerimą prisiminus, koks vaidmuo jam tekdavo kuriant darbo vietas. Pasak tyrimo, kurį finansavo labdaringa organizacija „Kauffman Foundation“, 1980–2005 m. jaunesnės kaip penkerių metų įmonės sukūrė 40 mln. naujų grynųjų darbo vietų, o tai atitinka 100 proc. naujų grynųjų darbo vietų, sukurtų visame JAV privačiajame sektoriuje. Deja, puikioji įdarbinimo mašina springsta. Per pastaruosius trejus metus, t. y. apytikriai nuo 2008 m. finansų krizės, per metus įsteigiamų naujų įmonių skaičius sumažėjo beveik ketvirčiu, o kartu ir pradedančių įmonių kuriamų naujų darbo vietų rodiklis: nuo vidutiniškai 3 mln. naujų darbo vietų per metus iki 2,3 mln. 2009-aisiais. Jeigu būtų išlikęs 2007 m. darbo vietų kūrimo rodiklis, dabar Jungtinėse Valstijose darbą turėtų beveik 2 mln. daugiau žmonių.
Spaudžiant akceleratorių
Gali būti, kad dalis sulėtėjimo yra ciklinė, bet vis dažniau manoma, kad galima patobulinti „ekosistemą“, kurioje dirba verslūs žmonės. Štai dėl ko organizuojami tokie renginiai kaip 2009-aisiais pristatytas „MassChallenge“, kurį remia tiek asmenys, tiek įmonės, taip pat finansuoja Masačusetso valstija. Jo metu išrenkami maždaug 125 finalininkai, kurie tris mėnesius praleidžia konkurso „akceleratoriuje“. Ten jie nemokamai gauna darbo vietą, mentorių pagalbą, investuotojų kontaktų ir padrąsinimą, nes dirba greta kitų, susiduriančių su panašiais iššūkiais. Tuomet išrenkama iki 20 laimėtojų, kurie pasidalija 1 mln. JAV dolerių prizą.
Vienas iš „MassChallenge“ steigėjų Johnas Harthorne’as nori pagerinti standartinį Silicio slėnio modelį su pradedančiųjų inkubatoriais. Rizikos kapitalistai reikalauja, kad įmonės naujokės, kurioms jie padeda, perleistų nuosavybę, o „MassChallenge“ to nereikalauja. Taip lengviau iš įmonių sulaukti daugiau paramos ir savanoriškos pagalbos, taip pat leidžia dalyvauti pelno nesiekiančioms pradedančiosioms. Padėti tokioms įmonėms augti – itin rentabilus būdas kurti darbo vietas, tvirtina J. Harthorne’as: pirmoji finalininkų grupė papildomai jau pasamdė per 500 naujų žmonių prie tų 330, su kuriais jie pradėjo. „Būtent čia yra darbo vietų, o ne „General Motors“. Reikia kurti naujas įmones, naujus sektorius, o ne ramstyti monstrus“, – sako jis.
Šiuos teiginius vis rimčiau vertina politikai. Šių metų pradžioje prezidentas Barackas Obama pristatė kampaniją, kurią remia žymiausi verslininkai – nuo vieno iš AOL įkūrėjų Steve’o Case’o iki „FedEx“ įkūrėjo Fredo Smitho ir nekilnojamojo turto plėtotoju tapusios krepšinio žvaigždės Magico Johnsono. Rugsėjo 13-ąją „Startup America Partnership“ paskelbė oficialų atidarymą ir pakvietė registruotis jaunesnes kaip penkerių metų įmones, kurioms bus siūlomos nemokamos paramos paslaugos, dovanojamos 25 didelių bendrovių. „Startup America“ tvirtina, kad šios paramos vertė siekia stulbinamą 730 mln. JAV dolerių sumą. Spalio 11-ąją darbo grupė, kurią sudaro keli B. Obamos konsultacinės Užimtumo tarybos nariai (įskaitant S. Case’ą, taip pat vieną iš aukščiausių „Facebook“ vadovių Sherylą Sandberg ir rizikos kapitalistą Johną Doerrą), prezidentui patars, kokie politikos pakeitimai, jų manymu, padės. Spėjama, kad bus kalbama apie supaprastintą vizų išdavimo tvarką užsienio verslininkams ir sušvelnintas taisykles, dėl kurių pradedančioms įmonėms sunku pritraukti pinigų.
S. Case’as tvirtina, kad vyriausybė ir jos partneriai dėmesį bei išteklius turėtų skirti mažumai pradedančiųjų, kurios turi potencialo sparčiai augti – vadinamosioms „gazelėms“. Anksčiau politika numatė pradedančių įmonių ir smulkiojo verslo skatinimą apskritai. Tačiau didžioji masė šių įmonių vargu ar turi šansų sukurti originalių idėjų arba daug naujų darbo vietų.
Naujame idėjų kalvės „Brookings Institution“ paskelbtame tyrime „Ką daro smulkiosios įmonės?“ nustatyta, kad: „Galbūt besiplečiančios smulkios (naujos) įmonės užtikrina didžiąją bendro užimtumo augimo dalį, bet dauguma smulkių (naujų) įmonių neauga.“ 2004–2008 m. 60 proc. visų nagrinėtų naujų įmonių nepriėmė nė vieno naujo darbuotojo, 90 proc. priėmė mažiau kaip penkis, o 97 proc. – mažiau kaip dešimt.
Apsčiai pradedančių įmonių neturi ambicijų augti. Daug restoranų savininkų patenkinti turėdami vieną maitinimo įstaigą, daug santechnikų mielai dirba vieni. Daugybė internetinių įmonių, kurios anaiptol netrokšta tapti naujosiomis „Facebook“, yra sumanymai, kuriems skiriama ne visa darbo diena ir kuriuos valdo tėvai, norintys trečią popiet pasiimti vaikus iš mokyklos. Tyrimas rodo, kad apklausose trys ketvirčiai naujo verslo savininkų sakė norį, jog įmonė liktų smulki, turinti ne daugiau kaip 10 darbuotojų, o mediana siekė 3–4. Maždaug pusė sakė, kad sprendžiant steigti įmonę svarbus vaidmuo teko norui būti pačiam sau viršininku ir turėti labiau subalansuotą, lankstesnį gyvenimą.
Tyrime rekomenduojama, kad viešuosius išteklius, kurie šiuo metu skiriami smulkioms įmonėms bendrai, kaip antai naudojami JAV Smulkiojo verslo administracijos, reikėtų daugiausia skirti „gazelėms“. Sėkmė anaiptol negarantuota. Išrinkti laimėtojus vyriausybei paprastai ne itin sekasi, ir rinkėjams tai priminė rugpjūtį bankrutavusi žaliosios energetikos bendrovė „Solyndra“; vyriausybė buvo suteikusi garantiją jos 535 mln. JAV dolerių vertės paskoloms.
Be to, S. Case’as norėtų atrasti būdų, kaip gazelėms lengviau gauti pinigų iš vertybinių popierių biržos. Tai vis sunkiau: iš dalies dėl recesijos, o iš dalies dėl to, kad dėl griežtesnių valdymo ir apskaitos taisyklių, įskaitant numatytas 2002 m. Sarbaneso-Oxley įstatyme, tapimas atvirąja bendrove kainuoja daug daugiau.
2008 ir 2009 m. rizikos kapitalistų remiamos įmonės pirminius viešus siūlymus skelbė rečiau nei bet kuriais metais nuo 1985-ųjų. Su reguliavimu susijusios kliūtys vidutinėms įmonėms atrodo bauginamos: mažiau kaip 50 mln. JAV dolerių vertės pirminiams viešiems siūlymams tenkanti dalis, XX a. paskutiniame dešimtmetyje siekusi 80 proc., per pastarąjį dešimtmetį nusmuko iki 20 proc. Tai svarbu, nes, pasak Nacionalinės rizikos kapitalo asociacijos, rizikos kapitalo remiamose įmonėse per 90 proc. darbo vietų sukuriama tapus atvirąja bendrove. Jeigu vyriausybė sugebės sukurti smulkioms įmonėms palankesnes sąlygas tapti atvirąja bendrove, tokios įmonės kaip „OsmoPure“, „Casa Couture“ ir „Abroad101“ galbūt taip ir padarys. O tuomet jose gali prasidėti JAV taip reikalingas įdarbinimo vajus.
