Trečiąjį ketvirtį metinis ekonomikos augimas buvo kiek didesnis nei per pirmąjį ir antrąjį ketvirčius.
Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 6,6 proc., rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad toks ūkio augimas pranoko visus lūkesčius, tačiau analitikai sutaria, kad spartaus atsigavimo laikotarpis jau baigėsi.
Anot statistikų, gana spartų BVP augimą, palyginus su praėjusiais metais, nulėmė auganti gamyba bei atsigaunantis vartojimas. Nemažą įtaką padidėjimui turėjo ir žemas BVP lygis 2010 metais.
„Šis puikus rodiklis pranoko visų šalies ekonomikos raidą prognozuojančių institucijų prognozes. Kita vertus, dėl sparčiai blogėjančios tarptautinės ekonomikos situacijos, kitąmet šį rodiklį veikiausiai prisiminsime nostalgiškai dūsaudami“, – BVP rezultatus išplatintame pranešime komentavo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Trečiąjį ketvirtį metinis ekonomikos augimas buvo kiek didesnis nei per pirmąjį ir antrąjį ketvirčius. Tuomet BVP atitinkamai augo 6,5 ir 5,9 proc.
Ekspertai: ekonomika lėtės, bet judės
Vis dėlto, anot G. Nausėdos, ekonomikos lėtėjimo tendencijas galima išskaityti iš anksčiau skelbos pagrindinių šalies verslo sektorių veiklos statistikos. Šių metų sausio–birželio mėnesiais, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, visa pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis išaugo 12,5 proc., tačiau sausio–rugsėjo mėnesiais augimo tempas sumenko iki 10,6 proc.
„Šalies ūkis kyla ir klumpa įkandin pagrindinių eksporto partnerių. Reaguodamos į prastas išorės naujienas ir mažėjantį užsakymų portfelį, įmonės vėl priveria investicinių projektų stalčius. Vietoje gamybos plėtros prioritetas teikiamas didesniam efektyvumui ir konkurencingumui, stengiamasi mažinti finansinio sverto rodiklius, t.y. kontroliuoti įsiskolinimo lygį“, – sakė G. Nausėda.
„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė išplatintame pranešime teigia, kad vis dėlto „gerai diversifikuota Lietuvos eksporto struktūra pagal eksporto rinkas ir produktus turėtų leisti išvengti didesnio eksporto augimo tempų sulėtėjimo. Todėl, vertinant šios dienos potencialias vidines ir išorines grėsmes, rizika, kad Lietuvos ekonomika ir vėl atsidurs recesijos zonoje, yra beveik nulinė“.
Pasiekė į 2006 metų lygį
„Eliminavus kainų ir sezoniškumo pokyčių įtaką, Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį buvo toks pat kaip 2006 metų pabaigoje, taigi Lietuvos ekonomika dar negrįžo į prieš krizinį lygį – tam dar reikės bent poros metų“, – žiniasklaidai išplatintame komentare teigia „Swedbank“ vyriausioji analitikė Lietuvoje Lina Vrubliauskienė.
Pasak jos, kitais metais ekonomika įžengs į lėtesnį etapą ir ūgtels 4,2 proc. Augimas bus mažesnis nei ilgalaikė Lietuvos ekonomikos augimo tendencija, o spartesnių augimo tempų teks palaukti dar kelerius metus. Lietuvos ekonomikos augimą, pasak analitikės, ir toliau daugiausiai skatins privataus sektoriaus investicijos, namų ūkių vartojimas ir eksportas, nors jo apimtys bus gerokai mažesnės nei šiemet.
„Mūsų prognozėmis, gyventojų užimtumas ir realus darbo užmokestis kitąmet atitinkami išaugs 2,6 proc. ir 1 proc., tačiau namų ūkių situacijos pagerėjimas bus gan vangus. Lėtas augimas ir skolų problemos išsivysčiusiose šalyse ribos ne tik ekonomikos augimą, bet ir namų ūkių bei įmonių lūkesčius“, – cituojama L. Vrubliauskienė.
