Vyriausybė ketina 100 litų kompensuoti skaitmeninės televizijos įrangos įsigijimą nepasiturintiems ir tam numatė 32,3 mln. litų.
Išjungus analoginės televizijos signalą esminė problema bus ne tai, kad kelias dienas ar savaites dalies žmonių negalės nematyti transliacijų. Problema bus tai, kad jie norės jas matyti. Susidarys įrangos įsigijimo ir diegimo paslaugų eilės, o pardavėjai, norėsiantys patenkinti paklausą, turės iš anksto daryti didelius ir rizikingus užsakymus.
Tai lyg skaitmeninės televizijos Kalėdos. Visi žino, kad jos bus, dauguma žino, kad reikės dovanų, tačiau jų iš anksto nenusiperka ir prieš pat šventes grūdasi prekybos centruose.
Apie tai, kad analoginę televiziją ketinama išjungti, žino, 93,4 proc. ją žiūrinčiųjų. Tačiau tik 45 proc. iš analoginės TV vartotojų ketina jos atsisakyti prieš tris mėnesius iki išjungimo arba dar anksčiau, rodo bendrovės SIC tyrimo duomenys. Likus mėnesiui iki išjungimo prie skaitmeninės TV pereiti ketina 18 proc., o net 23 proc. žada analoginės TV atsisakyti tik po signalo išjungimo. Neapsisprendę yra dar 20 proc.
SIC skaičiuoja, kad „rizikos grupėje“, tai yra, lauksiančiųjų išjungimo, darysiančiųjų viską paskutinį mėnesį ir neapsisprendusiųjų iš viso gali būti apie 415 tūkst. Lietuvos gyventojų. „Teo LT“ teigia, kad tai apie 80 tūkst. namų ūkių.
Gali atsitikti taip, kad išaugus paklausai skaitmeninių priedėlių ir antenų (jos ne mažiau svarbios nei priedėliai, bet apie jas beveik nekalbama) įdiegėjai galės reikalauti 100 litų vien už iškvietimą. Norintieji gauti Vyriausybės pažadėtas kompensacijas gali susigrūsti eilėse savivaldybėse.
Nepatogumų kils ne tik gyventojams, bet ir verslui. Tam, kad būtų pasinaudota trumpam atsiveriančiu „galimybių langu“, reikės užsisakyti daug įrangos, tačiau ji iš Kinijos jūriniais konteineriais keliauja apie šešias savaites, sako „Teo LT“ Paslaugų plėtros vadovas Nerijus Ivanauskas. Taigi, pasak jo, yra didelė galimybė „prašauti“ – arba sandėliuose palikti tūkstančius niekam nereikalingų greitai senstančios įrangos dėžučių, arba nesugebėti patenkinti poreikio ir atiduoti klientus konkurentams.
Klientams ir prekybos centrams būtų geriau, jei kalėdinėmis dovanomis būtų pradėta palengva apsirūpinti jau spalį – pirkėjai išvengtų eilių ir nuovargio, o įmonės išvengtų didelių sumų įšaldymo dėl stambių užsakymų bei rizikos sandėliuose palikti tūkstančius nebereikalingų prekių.
„Teo“ skaičiavimais, 2012 metų spalį persijungti prie skaitmeninės TV norės apie 80 tūkst. šeimų. Kadangi namų ūkis turi vidutiniškai po 1,5 televizoriaus, prireiks 120 tūkst. priedėlių ir apie 60 tūkst. antenų – apie 10 kartų daugiau nei dabar parduodama per mėnesį.
Spekuliatyviai skaičiuojant, jei priedėlis kainuoja 100 litų, o antena 50 litų, tai prekybininkai iš anksto į sandėlius turėtų prikrauti įrangos už sąlyginius 15 mln. litų. Tačiau neaišku, kiek jos bus parduota, o planuoti tampa dar sudėtingiau, kadangi dalis pereinančiųjų prie skaitmeninės televizijos pirks ne priedėlius, o naujus televizorius su jau įdiegta reikiama technologija (DVB-T).
Skaitmeninės TV priedėlius gaminančios Lietuvos įmonės „Selteka“ direktorius Arūnas Vizgaitis teigia, kad esama didelio neapibrėžtumo ir kils problemų planuojant, kiek detalių užsakyti gamybai.
Estai pataria, lietuviai patvirtina, ministerija nesutinka
Liko dar du analoginės TV išjungimo informacinės kampanijos, kurią vykdo Susisiekimo ministerija, etapai. „SIC“ Tyrimų strategijų vadovė Rūta Gaudiešienė komentuoja, kad kampanija turėtų skatinti nelaukti iki paskutinio ir sakyti – „daryk dabar“.
Estijos patirtis, kur po analoginio signalo išjungimo be TV liko skaitmeninės vos 1 proc., rodo, kad susizgribti įmanoma. Vienas pagrindinių Estijos informavimo kampanijos akcentų buvo būtent skatinimas neatidėlioti.
Be to, estų kampanijoje žmonės buvo skatinami padėti vieni kitiems – pasiteirauti savo močiutės arba senyvo amžiaus kaimyno, ar jiems reikia pagalbos susigaudyti, kas ta analoginė ir skaitmeninė ir ką daryti su dviem nuotolinio valdymo pulteliais (vienu – skaitmeninio priedėlio, kitu – televizoriaus).
Kita gudrybė, kurios nenumatė Lietuva, tačiau sumanė estai, – pradėti nuo tam tikros nedidelės teritorijos. Tai leido sustiprinti įspūdį, kad televizija išties išjungiama ir pritraukti daugiau dėmesio.
Tačiau Susisiekimo ministerija sako, kad „daryti dabar“ antrajame viešinimo etape, kuris startuos jau lapkritį ir truks iki 2012-ųjų kovo, nebus skatinama.
Pasak Martyno Čerkausko, susisiekimo ministro patarėjo, pradėjus raginti jau dabar imtis veiksmų, poveikis būtų menkas, o žinutė gali greitai atsibosti ir žmonės į ją nebereaguos. „Praktika rodo, kad lietuviai vis tiek linkę laukti iki paskutinės minutės“, – „Verslo žinioms“ teigė M. Čerkauskas.
