„Antrųjų etikečių“ vynai neprivers raukytis ir gurmanų.
Apvalias sumas kainuojančių prabangių vynų gamintojai suteikia šansą ir šiek tiek plonesnes pinigines turintiems vyno mėgėjams. Štai Bordeaux regiono vyndariai gamina mažiau kainuojančius „antrųjų etikečių“ vynus (second label arba second wines), tačiau skonio atžvilgiu jie tikrai ne „pigesni“.
„Vyno klubo“ direktorė Rasa Starkus IQ.lt pasakojo, kad „antrųjų etikečių“ vynų nereikėtų laikyti prastesniais. Visų pirma ir kaina neleidžia taip manyti. Pavyzdžiui, 2003 metų „Chateau Latour“ kainuoja daugiau nei 1,5 tūkst. eurų (5,2 tūkst. litų), o „antrosios etiketės“ vynas „Les Forts de Latour“– apie 250 eurų (865 litų). Tai jau visai skirtingas produktas, turintis kitą etiketę, tačiau vynuogės renkamos tame pačiame vynuogyne, tik skirtingose jo vietose ar iš jaunesnių vynmedžių.
Bordeaux regiono Prancūzijoje vynai, tokie kaip ir žymieji „Grand Cru“, gaminami maišymo principu. Juos vyndarys komponuoja iš skirtingų vynuogių rūšių maišant jas skirtingomis proporcijomis. Vyno skoniui įtakos turi ir statinės, kuriuose jie laikomi: jauno ąžuolo mediena palieka kitokį poskonį nei seno.
„Antrųjų etikečių“ vynai turi būti išgeriami jaunesnio amžiaus, priešingai nei senieji, kurie gali būti laikomi ilgą laiką. Pirmieji vynai yra išskirtinis gėrimas gurmanams, kurie medžioja šiuos vynus įvairiuose aukcionuose ir laiko savo kolekcijose.
Dar šiek tiek pakeliant „antrųjų etikečių“ vertę: 1987 metais „Chateau Rauzan-Segla“ nepardavė savo pagrindinio vyno, tad visas geriausias jo sultis panaudojo antrajame vyne „Sgla“. „Rauzan-Segla“ Grand Cru Margaux, šiais metais švenčia savo 350-ąją sukaktį, kurią pažymėjo dizainerio Karlo Lagerfeldo etiketė 2009 metų vintage vynui, išpilstytam tik šiemet.
