Bankams sutikus prisiimti 50 proc. nuostolių dėl turimų Graikijos obligacijų, šalies skolų našta sumažės iki 100 mlrd. eurų.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė su bankais ir draudikais, kad šie nurašytų pusę turimos Graikijos skolos, ir numatė Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) padidinti iki 1 trln. eurų. Teigiama, kad naktį patvirtinti kovos su skolų krize planai atneš naudos ir Lietuvai. (Papildymai visame tekste)
„Euro zona sukūrė patikimą ir ambicingą atsaką skolų krizei“, – ketvirtadienį paryčiais žurnalistams Briuselyje sakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. „Pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į šias derybas, – jam antrino Vokietijos kanclerė Angela Merkel. – Mes, europiečiai, šiąnakt parodėme, kad galime priimti teisingus sprendimus“.
Po maždaug dešimties valandų karštų diskusijų privatus sektorius sutiko savanoriškai prisiimti 50 proc. nuostolių dėl sukauptų Graikijos obligacijų ir taip sumažinti šaliai tenkančią skolų naštą iki 100 mlrd. eurų. Skačiuojama, kad ši priemonė padės Graikijos skolą, šiuo metu siekiančią 160 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iki 2020 metų sumažinti iki 120 proc. BVP.
Graikijos ministras pirmininkas Geoge’as Papandreou sveikino ES lyderių priimtą sprendimą: „Mes galime patvirtinti, kad Graikijoje išaušo nauja diena ir ne tik Graikijoje, bet visoje Europoje“.
N. Sarkozy teigimu, bankų atstovai į susitikimą buvo pakviesti ne tam, kad derėtųsi, o tam, kad būtų informuoti apie jau priimtus sprendimus ir pradėtų galvoti, kaip juos įgyvendinti. Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeras dėstė, kad bankų priešiškumas dingo priminus apie visiško Graikijos nemokumo, kuris sugriautų bankus, galimybę.
Savo ruožtu Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė, kad yra pasirengęs Graikijai išmokėti 2,2 mlrd. eurų iš anksčiau suderėto pagalbos paketo.
ES lyderiai taip pat nutarė, kad iki kitų metų birželio bankai pirmojo lygio kapitalo pakankamumo rodiklį turės padidinti iki 9 proc. – 2 proc. daugiau ir gerokai anksčiau nei numatyta Bazelio III taisyklėse. Nors tam reikalinga pinigų suma nenurodyta, anksčiau skelbta, kad bankų rekapitalizacijai gali prireikti 107-108 mlrd. eurų.
EFSF, pagal sukurptą planą, turėtų didėti iki 1 trln. eurų. Tačiau tikslus planas, pagal kurį bus didinama fondo vertė turėtų paaiškėti vėliau. Kol kas yra svarstomi du variantai.
„Dedamas taškas Atėnų skolos istorijoje eliminuoja domino efektą kitoms probleminės euro zonos šalims“, – komentavo T. Andrejauskas.
Vienas jų – vadinamasis „pirminis nuostolių draudimas“, kai besiskolinančios valstybės papildomai dar turėtų skolintis iš EFSF, ir EFSF paskolinta dalis taptų garantija investuotojams. Taip mažėtų spaudimas donorėms, tačiau didėtų prasiskolinusių valstybių našta. Kitas galimas variantas – specialios investicinės priemonės, kuri padėtų pritraukti lėšų iš Kinijos ir Brazilijos, sukūrimas.
Tarp numatomų kovos su skolų krize priemonių minimas ir didesnis TVF vaidmuo, ECB sprendimas toliau supirkinėti valstybių obligacijas antrinėje rinkoje ir Italijos pažadas greičiau mažinti sukauptą skolą.
Sprendimų nauda
„Dedamas taškas Atėnų skolos istorijoje eliminuoja domino efektą kitoms probleminės euro zonos šalims. Europos sąjungos lyderiai davė suprasti, kad skolų nurašymo praktika bus taikoma išimtinai tik Atėnų skolai, kitos šalys turi galimybių kitaip restruktūrizuoti savo skolas, įskaitant masyvią paramą iš EFSF“, – ES lyderių sprendimus komentavo „Swedbank Markets“ tarnybos vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas.
Anot jo, svarbią rolę krizės valdymo procese vaidina ECB, įsipareigojęs toliau supirkinėti euro zonos šalių vyriausybių vertybinius popierius ir tokiu būdu spausdamas palūkanų normas (reiškia ir skolos aptarnavimo kaštus) žemyn. Tai viena iš esminių sąlygų siekiant, kad Portugalijos, Airijos ir Ispanijos skolų neištiktų Atėnų likimas.
„Tokie grandioziniai politiniai susitarimai turės ryškių ekonominių pasekmių. Trumpuoju laikotarpiu reiktų laukti finansų rinkų bei euro kurso kilimo. Ilgesniuoju laikotarpiu – nepalyginamai griežtesnės fiskalinės drausmės kontrolės. Euro zonos šalys privalės savo nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinti fiskalinės drausmės nuostatas“, – svarstė T. Andrejauskas.
Taip pat esą neišvengiamai matysime dalinę europinio biudžeto konsolidaciją – didesnė dalis nacionalinių biudžetų taps perskirstoma centralizuotai per Briuselį.
T. Andrejausko teigimu, ES lyderių sukurtas krizės sprendimo planas turės daug trumpalaikės ir ilgalaikės naudos. Gali būti, kad krentanti finansų rinkų rizika leis Lietuvai pagaliau pateikti į tarptautines rinkas ir priimtinomis sąlygomis išleisti skolos vertybinius popierius.
Kitų metų Lietuvos skolinimosi poreikis yra apie 10 mlrd. litų. O gerėjančios sąlygos finansų rinkose leistų pasiskolinti 3-4 proc. pigiau, nei šiuo metu galiojančios rinkos palūkanų normos. Tai leistų šaliai per metus sutaupyti iki 400 mln. litų.
„Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva turės įsivesti eurą, kuris bus kokybiškai naujas. Kad tai padarytų, Lietuva privalės priimti naujas fiskalinės drausmės taisykles ir tokiu būdu galės apsiginti nuo politinio spaudimo išlaidauti“, – sakė T. Andrejauskas.
