A. Merkel teigimu, žlugus eurui, žlugtų ir Europa.
Europos Sąjungos (ES) lyderiams renkantis į itin svarbų susitikimą Briuselyje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Europa išgyvena sunkiausią laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir solidžia persvara laimėjo balsavimą parlamente dėl euro zonos valstybėms skirto pagalbos fondo galių išplėtimo.
Bundestage – žemuosiuose parlamento rūmuose – Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) galių išplėtimui pritarė 503 įstatymų leidėjai. 89 balsavo prieš, o 4 susilaikė, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
A. Merkel, kreipdamasi į parlamentą prieš balsavimą, ragino politikus atlikti savo „istorinę pareigą“ ir tikino, kad Europa išgyvena sudėtingiausią laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. „Pasaulis stebi Vokietiją ir Europą norėdamas įsitikinti, kad mes pasirengę prisiimti atsakomybę. Jeigu žlugs euras, žlugs ir Europa“, – kalbėjo kanclerė.
Balsavimo metu paramą A. Merkel parodė ir opozicijoje esančios socialdemokratų bei „žaliųjų“ partijos. Tačiau prieš balsavimą buvo neaišku, ar EFSF galių išplėtimui pritars kanclerės sąjungininkai. Mat kai kurie centro dešiniųjų koalicijos maištininkai atkakliai tikino tam nepritarsiantys.
Siūlymai didinti 440 mlrd. eurų vertės EFSF galias nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų – Vokietijoje, kuri yra didžiausia Europos ekonomika ir skiria jam daugiausia lėšų, yra aršių debatų objektas.
Ginčai dėl EFSF verda ir kitose euro zonos valstybėse. Anksčiau buvo tikimasi, kad EFSF tiesiogiai teiks garantijas sunkumų patiriančių euro zonos valstybių obligacijoms ir taip bus siekiama atkurti investuotojų pasitikėjimą.
Tačiau, norint išvengti finansinės naštos didėjimo pagrindinėms donorėms, ypač Vokietijai, pradėti gvildenti kiti scenarijai. Vienas jų – vadinamasis „pirminis nuostolių draudimas“, kai besiskolinančios valstybės papildomai dar turėtų skolintis iš EFSF, ir EFSF paskolinta dalis taptų garantija investuotojams. Taip mažėtų spaudimas donorėms, tačiau didėtų prasiskolinusių valstybių našta.
Savo ruožtu Prancūzija pasisakė už tai, kad EFSF taptų banku, kuriam Europos centrinis bankas (ECB) suteiktų didesnius skolinimo įgaliojimus, bet tam nepritarė Vokietija. O vėliau neoficialiai skelbta, kad ECB dalyvavimas plečiant EFSF galias atmestas.
