Arčiausiai Asociacijos sutarties su ES yra Ukraina, kuri vis dėlto sukėlė sau problemų dėl buvusios premjerės J.Tymošenko teismo.
ES tęsia derybas pagal Rytų partnerystės programą dėl laisvosios prekybos sutarčių su penkiomis Rytų šalimis. Tikimasi, kad bent su viena iš jų – Ukraina sutartis bus pasirašyta gan greitai. Lietuvos verslas, nepaisydamas politikų patikinimų apie galimą naudą, į naujas sutartis žvelgia dvejopai, rašo „Verslo žinios“.
Viena vertus, palengvės prekybos sąlygos, bet, antra vertus, išaugs konkurencija ir atskiroms ūkio šakoms gali kilti grėsmė. Didžiausias pavojus prognozuojamas žemės ūkiui, nes konkuruoti su pigesnės gamybos šalimis sunku, ir pramonei – daugelyje valstybių gamybos savikaina pigesnė dėl mažesnių aplinkosaugos reikalavimų.
„Rytų valstybės – vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerių. Pavyzdžiui, Baltarusija yra 6 vietoje pagal eksporto apimtį, Ukraina – 9-oje. Šiandien Europa su šiais kraštais prekiauja pagal vienašalių nuolaidų sistemą. Mes sumažinę muitus, tačiau iš partnerių tokių nuolaidų negauname“, – aiškina Rasa Adomaitienė, Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorė.
Derybininkų tikslas – suvienodinti mokesčius, sanitarijos normas ir patikros procedūras. Tai yra, pasirašyti išsamų ir visa apimantį prekybos susitarimą. Ukrainai sutikus, Lietuvos verslas per metus vien muitams sutaupytų per 10 mln. litų.
„Derybose su šiomis valstybėmis ES užmiršo suvienodinti aplinkosaugos reikalavimus ir dėl griežtesnių pas mus taikomų normų importuojama produkcija bus 30–50 proc. pigesnė. Jie taps rimtais konkurentais“, – apie galimą pavojų kalba Rimantas Budrys, Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius.
„Tos šalys privalės liberalizuoti įmonių steigimą, dalyvavimą viešuose konkursuose, užtikrinti investicijų apsaugą, – planuojamos sutarties pranašumus vietiniam verslui vardina R. Adomaitienė. – Yra būtinas žingsnis ir suvienodinant fitosanitarijos normas, patikrų reglamentus.“
Tačiau Rytų Europos studijų centro analitikas Vytis Jurkonis sako abejojantis Rytų partnerystės projekto gyvybingumu, kadangi jį pradėjo Lenkija ir Čekija, kurių pirmininkavimas ES jau baigėsi. „Kitoms šalims kontaktai su Rytų valstybėmis nėra tokie svarbūs, kaip mums. Be to, ekonomikos klausimai siejami su demokratijos plėtra, o Baltarusija ir Azerbaidžanas negali pretenduoti į sutarties pasirašymą“, – dėstė jis dienraščiui „Verslo žinios“.
Kita svarbi žinia, kurios laukia mūsų verslas, – Rusija bus priimta į Pasaulio prekybos organizaciją. Viliamasi, kad tai nutiks jau gruodžio mėnesį. Tai būtų gera Kalėdų dovana, nes dauguma muitų mažėtų ir būtų įšaldyti. Kitas svarbus niuansas – fitosanitarijos, techninių reglamentų suvienodinimas. Kol kas tai tik šios šalies vidaus reikalas, kuriuo reguliariai manipuliuojama.
